Pagaliau jis gali ištiesti savo kairę ranką, nes vaikinui buvo atlikta jo gyvenimą į gera pakeitusi operacija, kurią finansavo tarptautinė medicinos labdaros organizacija.
Dabar Butas sugrįžo į savo šeimą, kuri jį buvo išsiuntusi už 482 kilometrų elgetauti, nes žmonės labiau užjausdavo apsigimusį paauglį ir duodavo daugiau išmaldos.
Kentė patyčias
B.Mamadou gyvena žemdirbyste užsiimančioje vakarų Afrikos valstybės Gvinėjos dalyje. Dėl savo negalios, kurios priežastys nėra žinomos, vaikystėje Butas kentė bendramokslių patyčias.
„Vaikai iš manęs tyčiodavosi. Vadindavo mane Velniarankiu arba Žypliumi. Kiti žmonės nenorėdavo į mane žiūrėti. Taigi, nors pats galėjau savimi pasirūpinti – apsirengti ir nusiprausti, žinojau, kad niekada negalėsiu gauti normalaus darbo“, – pasakojo Butas.
Kai B.Mamadou sukako 15 metų, jį tėvai išsiuntė į už 480 km esančią šalies sostinę Konakrį gyventi su teta ir prašyti išmaldos.
„Aš gimiau su alkūnėmis, išlenktomis į vidų, ir riešais, nulenktais žemyn. Negalėjau ištiesti rankų, bet išmokau gyventi su negalia. Mama sakydavo, kad žmonės manęs gailėsis, ir ji buvo teisi. Man sekėsi visai neblogai, bet mano gyvenimas buvo apgailėtinas. Kadangi esu vyriausias sūnus, norėjau išlaikyti šeimą“, – prisipažino vaikinas.
B.Mamadou „MailOnline“ papasakojo, ką reiškia būti elgeta: „Nuo ryto iki vakaro vaikščiodavau gatvėmis. Mane pamatę žmonės išplėsdavo akis iš nuostabos ir aukodavo pinigus. Bet nenorėjau būti elgeta. Svajojau turėti nuosavą prekybinę palapinę.“
Kreipėsi pagalbos
Sužinojęs, kad netoli sostinės atplaukė laivas „Mercy Ship“, vaikinas nutarė kreiptis pagalbos. Jis išgirdo, kad laivu atplaukusi medikų komanda gali jam padėti, todėl nieko nesakęs šeimai apsilankė pas juos. „Mercy Ships“ yra organizacija, kuri teikia nemokamą medicinos pagalbą tiems, kurie negali sau to leisti.
Butas vienas pats nuėjo pasikonsultuoti su medicinos slaugytoja.
„Aš slaugytojai pasakiau, kad galėčiau daryti daug daugiau, nei mane pamatę žmonės mano. Prisipažinau jai, kad stengiausi padėti savo šeimai elgetaudamas, bet nenorėčiau tuo verstis visą gyvenimą“, – teigė B.Mamadou.
Slaugytoja sutiko, kad gydymas yra būtinas, ir tik tada B.Mamadou apie tai pranešė savo šeimai.
„Mano negalia tapo didele našta mano tėvams. Labai gėdijausi ir liūdėjau, nes man teko elgetauti tam, kad šeima išgyventų. Tačiau norėjau būti tikras, kad „Mercy Ships“ komanda mane operuos, tad artimiesiems neskubėjau pranešti apie apsilankymą laive“, – pasakojo vaikinas.
Suformavo ir nykštį
2013 metų vasarą mama su vienų metų jo seserimi atvyko palaikyti Buto. Tuo metu tėvas, laikinai likus be B.Mamadou paramos, tęsė darbą, kad išlaikytų likusią šeimą.
Savanoris laive dirbantis plastikos chirurgas daktaras Tertiusas Venteris sakė, kad vaikino būklė gana reta ir kad įmanoma ištiesinti tik kairę jo ranką, nes dešinė buvo per daug deformuota ir negali būti išgydyta.
„Jeigu jie būtų bandę gydyti ir mano dešinę ranką, tai tik būtų pabloginę situaciją, – paaiškino B.Mamadou ir pridūrė: – Džiaugiuosi, kad jie man apskritai galėjo padėti.“
Ant kiekvienos rankos vaikinas turėjo vos po keturis pirštus. Daktaras T.Venteris ne tik išlygino jo ranką, bet ir pasuko vieną pirštą tam, kad tokiu būdu galėtų suformuoti ir nykštį.
Susirado darbą
Reabilitacijos po operacijos metu vaikinas, padedamas medikų ir slaugytojų, patobulino savo anglų kalbos žinias.
Išleistam iš ligoninės vaikinui Konakryje gyvenantis jo dėdė pasiūlė darbą prekybinėje palapinėje.
„Dabar žmonės manęs nebeišsigąsta. Galiu pakankamai remti šeimą dirbdamas darbą ir nejausti gėdos. Svajoju vieną dieną turėti savo prekybinę palapinę ir galbūt sukurti savo šeimą. Dėl visko esu dėkingas „Mercy Ships“. Juk be jų pagalbos dabar gatvėse tebeprašinėčiau išmaldos. Jie mano angelai sargai“, – įsitikinęs vaikinas.
Parengė Giedrė Balčiūtė
