Aktorius Antanas Žekas su L.Zelčiumi buvo ne tik kolegos, scenos partneriai, bet ir draugai.
84 metų A.Žekas pasakojo, kad su L.Zelčiumi vaidino ne tik teatre, bet ir televizijos spektakliuose. Labai įsiminė vienas linksmas, tačiau dabar – simboliškas epizodas.
„1979 metais buvo filmuojamas Vinco Krėvės „Raganius“. Jis vaidino Gugį, aš Kukį. Filmavimo galimybės jau leido pavaizduoti, kad mes abu per debesis lipame į dangų pas šventą Petrą. Tai buvo smagus epizodas, daug prisijuokėme“, – prisiminė A.Žekas.
Aktorius pasakojo, kad anksčiau dirbant Kauno dramos teatre daug gastroliuodavo.
„Žiūrint į Lietuvos žemėlapį beveik nebėra miestelių, kuriuose nebūtume vaidinę“, – pasakojo A.Žekas.
Gastrolių metu visi aktoriai jausdavosi tarsi viena šeima, kurios nariai vieni kitiems krėsdavo ir pokštus.
„Į gastroles veždavomės sudedamąsias lovas. Vakare po spektaklio jas išsilankstydavome ir ištiesdavome tiesiog žiūrovų salėje. Tada išsiruošdavome pasivaikščioti. Tuo metu moterys mums į lovas pridėdavo akmenų ar paklodavo dilgėlių“, – pasakojo artistas.
Tačiau labiausiai L.Zelčius aplinkinius žavėjo noru dirbti.
„Kartą prieš spektaklio „Barbora Radvilaitė“ repeticiją visi jos laukėme ir stovėjome lauke. O Leo nieko nelaukdamas puolė į sceną dirbti. Net pats vaidinimo režisierius Jonas Jurašas šypsodamasis ramino Leo, kad šis palauktų“, – prisiminė A.Žekas.
A.Žekui gaila, kad senosios kartos aktorių lieka vis mažiau. Šie, tarp jų ir L.Zelčius, buvo godūs gyvenimo ir darbo.
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) vadovas Egidijus Stancikas prisimindamas L.Zelčių sakė, kad kaip aktorius jis buvo nepakartojamo, išskirtinio talento, aistringas, intelektualus, visa savo esybe į vaidmenis bei į šalia buvusius kolegas įmirkęs žmogus.
„Jis degė noru perteikti spektaklių minties gelmes ir personažų grožį žiūrovui“, – sakė 49 metų E.Stancikas.
Kaip pedagogas L.Zelčius būdavo pavyzdys ne tik jaunesniems, bet ir vyresniems kolegoms. Sugebėdavo atskleisti aktorystės žinias taip, kaip nesugebėtų nė vienas teatro teoretikas.
E.Stancikas pasakojo, kad L.Zelčius matė Lietuvos teatro ir muzikos akademijos diplomantų darbus. Tarp jų pastebėjo aktorius Dainių Svoboną, Arūną Stanionį, Eugeniją Bendoriūtę, patį E.Stanciką ir būtent jo dėka šie artistai pradėjo kurti NKDT.
„Tad L.Zelčius asmeniškai prisidėjo ir prie mano kūrybinio, ir gyvenimo kelio“, – pasakojo teatro vadovas.
O kaip žmogus artistas buvo pagarbus kiekvienam šalia buvusiam žmogui, nepaisant jo amžiaus, socialinės padėties.
„Tai – ir skaudaus likimo žmogus. Ligos skausmuose ir išbandymuose L.Zelčius neužmiršo geismo scenai, vaidybai. Aistra vaidinti jį, matyt, degino labiau nei fiziniai skausmai ir poinsultiniai apribojimai“, – sakė E.Stancikas.
˙
