„Mudu su vyru dažnai kviečia kalbėti bendruomenėms, jaunimui, pradedantiems verslininkams. Kai manęs klausia, ar būdama provincijoje neapriboju savo verslo galimybių, visada sakau, kad, visų pirma, Lietuva yra labai mažytė, todėl čia gali verslauti praktiškai gyvendamas bet kur. Antra, patys savo įmones steigiame rajonuose (Alytaus, Kauno) ir pradedantiems verslininkams patariame eiti į rajonus, nes juose ne tik didesnis subsidijavimas, įvairių fondų parama, bet ir žmonės labiau džiaugiasi jaunimu, ateinančiu šalia jų kurti ir kažką daryti“. Kostiumai iš stogų dangos plėvelės – kaip simbolis Ieva neslepia, kad nesijaučia nei „dizainere“, nei „stiliste“, tačiau mada tapo ta sritimi, kur jai gera dirbti ir kurti: „Mados verslas kur kas įvairesnis nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio. Nesuprantu, kodėl į verslą madoje reikia žvelgti taip ribotai – kad privalai būti dizaineris, organizuoti arenose pristatymus ir rengti žvaigždes? Man asmeniškai madoje patinka jos beprotiškas universalumas: galima atrasti siaurų nišų ir jose tapti vienvaldžiu karaliumi“. Būtent ši – siaurų nišų idėja – ir įkvėpė Ievą savo naujausioje kuriamoje kolekcijoje „Tuštuma“ kostiumams siūti panaudojant stogo dangų plėvelę. „Idėja toli gražu ne nauja: šias plėveles pasaulyje jau senokai naudoja spec. profesinių drabužių siuvimui, juk jos yra kvėpuojančios, nepraleidžia drėgmės, įdomios kaip medžiaga, gali būti įvairių tekstūrų, storių. Pasirinkau ją, kaip idėjiškai man artimą simbolį: kad tiek madoje, tiek versle reikia žvelgti plačiau ir ieškoti neatrastų nišų. Tarkime, nemanau, kad būčiau pajėgi sukurti ir išplėtoti savo vardinių drabužių liniją (nors pastaruoju metu sulaukiau ne vieno pasiūlymo ją kurti), tačiau visai kas kita – drabužiai, skirti siaurai, specifinei žmonių grupei. Tarkime, stogdengių uniformos. Arba kinologams ir felinologams – žmonėms, dalyvaujantiems šunų bei kačių parodose“. Padeda Alytaus bendruomenė Kolekcijai pavadinimu „Tuštuma“, kurią pristatys jau rugsėjo 26 d. stilistinių idėjų šou „Exit To The City“ scenoje, Ieva ne tik subūrė profesionalų komandą – vizažistus, kirpėją, fotografą – bet ir pritraukė idėja užsidegusius ir ją palaikančius kraštiečius – nuo asistentų, iki konsultantų.
„Alytus nedidelis, visi vieni kitus pažįstame ir palaikome. Kur kreipiuosi – ten gaunu pagalbos: rajono savivaldybė mielai leido naudotis patalpomis, reikalingomis repeticijoms, Alytaus lėlių teatro kolektyvas maloniai konsultuoja rengiant scenografinę pasirodymo dalį. Juk sakiau, kad verslas ir kūryba provincijoje turi savų privalumų“, – šypsodamasi pasakoja jaunoji verslininkė.
