Septyniolika metų emigracijoje už Atlanto praleidęs A.Vilčinskas prieš trejus metus į gimtinę grįžo irgi dėl meilės. Tuomet tautos dainiumi vadinamą atlikėją, JAV dirbusį vilkiko vairuotoju, į Lietuvą parviliojo jausmai 18 metų jaunesnei žurnalistei. Tačiau šįmet pavasarį dainininkas su savo trečiąja žmona pasuko skirtingais keliais.
Dainininkas dabar jaučiasi kaip niekada laimingas. Šalia jo – 29 metais jaunesnė mylimoji, su kuria jis kartu tik du mėnesius.
Rūta po dešimties metų gyvenimo Airijoje viską metė ir grįžo į Lietuvą dėl Arvydo, nors buvo jį mačiusi vos vieną kartą.
„Tarp bendraamžių dar visai neblogai atrodau“, – pusiau juokais, pusiau rimtai ištarė A.Vilčinskas. Iš tiesų jis gerokai pasikeitęs – per šią vasarą atsikratė net 25 kilogramų.
Su R.Gajauskaite jis susipažino prieš dvejus metus, kai koncertavo Airijoje. Tada dar buvo vedęs. Išskirtinio dėmesio jie vienas kitam nerodė. Vėliau retkarčiais apsikeisdavo laiškais. Šį pavasarį Arvydas vėl parašė Rūtai ir pranešė, kad skiriasi su žmona.
Dabar Arvydas rūpinasi ir Rūtos šešiamečiu sūnumi – jis kartu su mylimąja lydėjo jos atžalą į Rugsėjo 1-osios šventę. Iš buvusių santuokų A.Vilčinskas turi tris suaugusius vaikus.
Rūta jau ne vienus metus – vieniša mama. Devyniolikos metų ištekėjusi ji išvyko į Airiją, ten gimė sūnus. Tačiau gyvenimas su keleriais metais vyresniu vyru nesusiklostė – pora pradėjo gyventi atskirai. Rūta džiaugėsi, kad vaiką teko auginti ne Lietuvoje – Airijoje vienišoms mamoms gerokai lengviau.
A.Vilčinskas LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ prisipažino ieškojęs žmogaus, su kuriuo galėtų gyventi: „Tai nėra vienos nakties pasigulėjimas. Nesiekiau, kad Rūta būtų tik meilužė.“
– Jums bendraamžės nepatinka?
Arvydas: Man patinka jaunesnės moterys. Kam gali nepatikti? Pirmiausia jos gražesnės. Žinoma, jeigu tavo antroji pusė – visai kitokio mąstymo arba visai be mąstymo ir jei neturi apie ką su ja pasikalbėti, grožis neišgelbės.
Būdamas su jauna moterimi negali atsipalaiduoti – ji nuolat gauna daug dėmesio iš aplinkinių. Bet tai yra gerai. Aš mėgstu iššūkius. Iki šiol kovoju dėl Rūtos dėmesio, be to, esu pavydus. Dėl to būti šalia jaunos moters man – tikras išbandymas.
Rūta: Airijoje dirbdama vadybininke maisto prekių parduotuvėje sulaukdavau daug dėmesio – vyrai palikdavo ir savo telefonų numerius prašydami jiems paskambinti, netgi prašydavo kartu su jais nusifotografuoti.
– Dauguma mano, kad jaunos moterys su vyresniais vyrais būna dėl naudos.
Rūta: Aš – ne iš tų. Esu jausmų žmogus.
– Ar draugai, artimieji nesakė: Rūta, tu išprotėjai? Jis – beveik 30 metų vyresnis.
Rūta: Draugai to net nežinojo. Žinojo mano tėvelis, mama. Jie mane labai palaikė.
– Kai grįžote gyventi į Lietuvą, jūs matėtės tik antrąkart?
Rūta: Taip.
– Tai labai rizikinga: pradėsite kartu gyventi ir paaiškės, kad vienas kitam netinkate.
Rūta: Gal po kokių trijų dienų Arvydas pirmas pasakė: Rūta, aš jaučiuosi taip, lyg su tavimi dešimt metų kartu gyvenčiau. Ir mane apėmė toks pat jausmas. Čia turbūt kokia nors magija.
– Nedvejojote pasiryždama tokiam žingsniui?
Rūta: Dvejojau. Galbūt ir baimė, ką pasakys šeima, kaustė. Bet aš visada klausau širdies ir einu paskui savo jausmus.
– Iš pradžių net neturėjote tokių minčių, kad jis galėtų būti jūsų antroji pusė?
Rūta: Kažkas širdyje virpėjo. Gal tai – nuojauta. Matyt, ne be reikalo jis man parašė, kad skirsis. Aš pirma tai ir sužinojau.
Arvydas: Tai labai rimtas Rūtos žingsnis, įrodantis, kad aš jai rūpiu. Aš Amerikoje jaučiausi patogiai, bet mane į Lietuvą atvedė darbas, meilė muzikai.
Rūta Airijoje taip pat patogiai gyveno. Aš ją pasikviečiau į savo namus. Gyvenimo pradžiai turime viską, kas mums būtina. Man svarbiausia, kad pamačiau gerą Rūtos savybę – ji nėra nei godi, nei kokia nors barakuda.
Be to, nesu milijonierius, kuris jai piršteliu pamojo, ji atvažiavo ir tarnauja. Ji man netarnauja. Turiu labai didelę viltį, kad šitas žmogus su manimi bus ir džiaugsme, ir varge.
Rūta: Mums visiškai nieko netrūksta – yra gražūs namai. Perkame, ką norime, netaupome.
– Arvydas pasakė, kad nėra iš tų vyrų, kuris galėtų moteriai pasiūlyti prabangų, nerūpestingą gyvenimą.
Rūta: Aš to ir neieškau. Nenoriu priklausyti nuo vyro, nors karjeristė nebuvau ir nebūsiu. Airijoje pastaruoju metu pati save ir vaiką išlaikiau – manęs sunkumai negąsdina.
***
Visą interviu skaitykite šeštadieniniame „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
