Prokurorai prašo skirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Aukų artimieji įsitikinę, kad žudikas turėtų kalėti iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija nuosprendį skelbs vasario 25 dieną.
Iš Kaišiadorių rajono kilęs vyras Lukiškių tardymo izoliatoriuje parašė laišką žurnalistui Kristupui Krivickui. Įtariamas žudikas paaiškino, kodėl taip pasielgė, ir atskleidė visas įvykio detales. Šiam žingsniui jį paskatino „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Ginčas“, kurios tema buvo apie neištikimybę ir Šalčininkų vicemero Andžejaus Andruškevičiaus poelgį, kai jis nušovė žmonos meilužį ir pats nusišovė.
N.Kalaušis tikino, kad neištikimybės tema labai skaudi visiems. „Neslėpsiu, žiūrėdamas ją verkiau, gilinausi į visų eteryje pasisakiusių žmonių istorijas, patarimus, lyginau savo atvejį. Visų pirma niekada taip nepasielgčiau, kaip kad dabar padariau.
Norėčiau jūsų atsiprašyti dėl jūsų kolegės žurnalistės Viltės. Dėl to, ką aš padariau. Neįsivaizduojat, kaip dėl to gailiuosi, kaip gaila jos dukrytės, savo dukrytės ir visų kitų žmonių, kurie Viltę pažinojo ir mylėjo. Tai buvo nuostabus žmogus, kurį labai mylėjau ir tebemyliu ir, manau, mylėsiu visą savo gyvenimą. Aš ne tik ją nužudžiau. Nužudžiau viską, kas buvo gražaus tarp mūsų – tuo pačiu ir savo meilę“, – pradėjo laišką suimtasis.
Nenori būti laikomas padugne
Vyras tikino norintis įrodyti visuomenei, kad jis nėra visiškas padugnė, kokiu laiko daugelis. Jis prisipažino, kad iki nusikaltimo ne kartą pykosi su drauge dėl esą netinkamo jos gyvenimo būdo.
Susidėjusios problemos, nesutarimai, nuolatiniai ginčai ir galiausiai neištikimybė paskatino jį padaryti šį nusikaltimą. „Kad ir kokia tiesa būtų, norėčiau, kad visuomenė tai žinotų, nes dabar aš esu paverstas vos ne maniaku, padugnių padugne“, – sakė jis.
N.Kalaušis prisiminė Kūčių dieną, kai susitikęs su drauge padovanojo jai žiedelį ir auskarus. Tada, pasak jo, jie planavo per šventes susitikti, vyras žadėjo perduoti dovaną ir jos dukrytei.
Gruodžio 27-osios vakarą jis planavo važiuoti pas Viltę, ji laukė jo, tačiau netikėtai gavo žinutę, kad jis nebegali atvykti dėl tam tikrų iškilusių kliūčių.
„Kai mes tada skambinomės, aš tuo metu buvau degalinės aikštelėje netoli Giraitės. Vedamas smalsumo, galvoju, važiuosiu į kitą gatvelę, kad manęs niekas nematytų. Priėjau prie tvoros, matėsi, kad lauke ir garaže dega šviesa, durys praviros, pro langą nieko nesimato.
Aš perlipau tvorą, priėjau prie namo, pažiūrėjau pro kampą. Kieme stovėjo tik jos mašina. Galvoju, eisiu į garažą, pro jį įeisiu į namą ir paklausysiu, ar kas nors kalba“, – dėstė teisiamasis.
Griebė peilį ir bėgo į miegamąjį
N.Kalaušis nuosekliai atpasakojo apie dvigubą žmogžudystę: „Įėjęs į kambarį išgirdau, kad kažkas antrame aukšte kalba. Pamačiau ant palangės pinigų krūvelę, priėjau prie baro, žiūriu – du telefonai, peilis, „Coca-Cola“ ir kažkoks viskis. Spontaniškai paėmiau peilį ir, galvoju, lipsiu į antrą aukštą pažiūrėti (buvo mintis, jei puls tas, kas kalba, tai gal išsigąs).
Užlipęs į antrąjį aukštą įėjau į miegamąjį ir pamačiau vaizdą, kaip Viltė mylisi su kitu vyru. Iš karto prisiminiau jos ryte sakytus žodžius, kad myli, neišduotų. Susikaupė viskas – pavydas, pasijutau pažemintas, išduotas. Dar tas Giedrius pašoko ir kažką sakė, o aš jau negirdėjau, dūriau jam. Kaip jai tai padariau, nieko nepamenu“, – dėstė jis.
Vyras teigė, kad du negyvus kūnus pamatė, kai jau šiek tiek atsigavo. Tada jis metė peilį ir nesuvokdamas, kas nutiko, išbėgo iš namo. Vėliau, kaip pats teigė laiške, bandė žudytis, nes negalėjo suvokti, kaip galėjo įvykdyti tokį nusikaltimą.
„Po to, kai pagavo policija ir vežė mane sankcijai į teismą, savo būsenos nebemoku atpasakoti.
Sužinojau, kad Viltę tą dieną laidoja. Juk supratau, kad tai mano mylimas žmogus, kurio daugiau nebepamatysiu.
Ką aš padariau? Dar krūva žurnalistų. Nesusivaldžiau, pagalvojau, kad čia baisi tragedija, o jie daro šou. Taip išėjo, kad apspjoviau žurnalistą. Gailiuos dėl to dabar. Juk jis nekaltas. Čia aš kalčiausias, bet tai jau padaryta.
Neieškau gailesčio, užuojautos. Aš esu labai kaltas, kad nesusivaldžiau. Atgailauju, bet kas iš to – aš jų jau niekada neprikelsiu. Gaila“, – rašė jis.
Trūksta Viltės ir dukrytės
N.Kalaušis tikino, kad jam labai svarbu, jog visuomenė žinotų tiesą. „Esu paprastas žmogelis, todėl su manimi ką nori, tą ir daro, ką nori, tą ir rašo straipsniuose. Aš kalčiausias, bet kažkokia tiesa turi būti pateikta. Labai gerbiu Viltę, tiesiog noriu, kad būtų teisybė, o jos nėra. Žurnalistai jau mane nuteisė prieš visuomenę. Savo darbą atliko be priekaištų su straipsniais ir laidomis.
O kodėl nerodo nieko gero apie mane? Kas mane pažįsta, žino, kad esu paprastas, nuoširdus, geras žmogus. Taip, esu karštakošis, padaręs nusikaltimų, per muštynes sėdėjau pataisos namuose.
2009 metais, kai išėjau į laisvę, pažadėjau buvusiai žmonai, kad rūpinsiuos dukra ir stengsiuos nepakliūti už grotų, nes dukrytei esu reikalingas laisvėje. To ir siekiau. Gyvenau normalų gyvenimą“, – rašė šešis kartus teistas vyras.
N.Kalaušis tikina, jog jį labai skaudina žurnalistai, kurie nuolat savo laidose parodo tik vieną pusę. Taip pat tikino, kad laidose buvo pateikti faktai, kurie neatitinka tikrovės.
„Suklydau visai kitur, kur niekada net nepagalvojau apie tai. Padariau baisų nusikaltimą. Niekada sau to neatleisiu. Nesvarbu, kiek aš gausiu bausmės, kiek teks sėdėti už grotų, tai liks visam gyvenimui. Aš niekada neišpirksiu savo kaltės, kad ir ką daryčiau. Niekas nesupras, kaip aš jaučiuosi, ką išgyvenu. To nieks nesužinos, tik aš.
Kiekvieną dieną apie ją galvoju. Trūksta jos. Beprotiškai ją myliu. Kiekvieną dieną galvoju apie jos dukrytę, ką ji mažytė išgyvena, kaip jai skauda širdelę.
Viską padaryčiau, kad sumažinčiau bent kažkiek to skausmo. Ji labai mylėjo mane. Kartais tėčiu vadino. Labai ja rūpinausi, vežiodavau į mokyklą, po pietų pasiimdavau. Labai jos gaila.
Visiems žmonėms tiek skausmo sukėliau. Per savo neatleistiną klaidą“, – laišką baigė nuosprendžio už dviejų žmonių nužudymą laukiantis N.Kalaušis.
