Laimės ieškojo svetur
Pirmą kartą ji tekėjo būdama 23-ejų. Pirmasis sūnelis Dima gimė iš didelės meilės. Tačiau nors ir susilaukė vaiko, kuriam dabar jau dvylika, vis dėlto šeiminis gyvenimas laimės neatnešė. Bėgant laikui ji suprato, kad su antrąja puse jiedu yra labai skirtingi – Ana buvo labai veržli, smalsi, o jos buvęs sutuoktinis neturėjo ateities planų, neieškojo darbo, nesistengė tobulėti.
Net ir po skyrybų, kurios įvyko, kai sūneliui buvo vos dveji, jis nerodė noro su juo bendrauti. Alimentus už Dimą Ana gauna iš Vaikų išlaikymo fondo.
„Kai vaikelis buvo dar visai mažas, mano finansinė padėtis buvo gana prasta, todėl išvykau į Airiją užsidirbti. Iš pradžių skyniau gėles, o vėliau susiradau legalų darbą. Ten atsitiktinai susipažinau su vaikinu, kuris vėliau tapo mano vyru. Paradoksalu – jis buvo taip pat iš Klaipėdos, tačiau mudu susipažinome už tūkstančio kilometrų. Mums tai atrodė labai romantiška.
Tačiau metais už save vyresnio Nikolajaus iškart neprisileidau. Baiminausi naujų santykių, bijojau ir žmonių reakcijų. Juk jau turėjau vaiką. Tąkart bendravimas ir nutrūko.
Mudu vėl susitikome po ketverių ar penkerių metų Klaipėdoje. Jis užkariavo mano širdį. Mačiau, kad puikiai sutaria su Dima. Kai jam suėjo šešeri, apsigyvenome visi kartu“, – apie romantišką draugystės pradžią pasakojo klaipėdietė.
Pagimdė neįgalią dukrą
Romantišką idilę pamažu ėmė temdyti negandos. Pora pradėjo lauktis kūdikio, tačiau 20-ąją nėštumo savaitę Ana sužinojo, kad vaisiaus širdelė nebeplaka.
Po aštuonių mėnesių moteris vėl pastojo. Nėštumas buvo sklandus, tačiau gimdymo metu vaisiui pradėjo trūkti deguonies, todėl Anai buvo atliktas skubus cezario pjūvis. Naujagimė Kira kurį laiką praleido reanimacijoje.
Gimdymo metu patirtos traumos pasekmė – specifiniai mišrūs raidos sutrikimai. Nors mergytei jau ketveri, tačiau pagal raidą ji atitinka pusantrų arba poros metukų amžiaus vaiką.
Ji tik dabar pradeda atsakinėti į klausimus žodeliais „taip“ arba „ne“, jai iki šiol reikalingos sauskelnės. Mergytė lanko darželį, kuriame teikiama reabilitacija, o kiekvieną vasarą su mama važiuoja į sanatoriją, po kurios Kiros būklė pagerėja. Moteris prisiminė, kad kai dukrytei suėjo treji mėnesiai, jiedu su Nikolajum įteisino santuoką. Tačiau daugiausiai dėmesio tada ji skyrė dukrytei, kuriai buvo skirtas neįgalumas.
Kaip nutiko, kad romantiška pažintis virto tragedija, kurios klaipėdietė nebenori prisiminti? „Antspaudas pase viską pakeitė. Kai susituokėme, vyras pradėjo daug gerti. Jis dirbo picų kepėju maitinimo įstaigose. Darbdaviai jį gerai pažinojo, tad dėl prastos reputacijos gana dažnai keisdavo darbus.
Santuoką įteisinome 2012-ųjų vasario 18-ąją, o jau tų pačių metų spalio mėnesį dėl patirto smurto pirmą kartą į namus atvažiavo policija.
Tada Nikolajus buvo išvežtas į areštinę ir laikomas parą. Vyras pripažino savo kaltę, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Būtent dėl šios priežasties tada į mūsų šeimą neįsikišo Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Nuo 2012-ųjų spalio mėnesio iki 2015-ųjų kovo policija mūsų namuose lankėsi reguliariai kartą per pusmetį. Jis mane nuolat užgauliodavo. Aš patirdavau psichologinį bei fizinį smurtą. Konfliktai paprastai kildavo dėl nepagrįsto pavydo.
Nikolajus buvo puikus manipuliatorius. Jis sugebėdavo priversti mane jaustis kalta dėl tokio jo elgesio. Dažnai svarstydavau, kad pati kažką darau negerai.
Kas savaitę stabiliai kildavo didžiuliai barniai. Iš pradžių su vyru galėjau susitarti, tačiau kai prasidėdavo abstinencija, su juo buvo nebeįmanoma bendrauti. Būdavau nuolat engiama.
Kai alkoholizmas tapo yda, bandžiau gelbėti situaciją. Į namus buvo kviečiami toksikologai, kurie blaivindavo mano vyrą, pažįstamų prašiau vežti vyrą į Švėkšnos kliniką, tačiau jis sugebėjo iš ten pabėgti“, – pasakojo Ana.
Tenkino seksualinius poreikius
Ji kaip baisiausią košmarą prisimena vyro laisvadienius. „Nikolajaus darbo grafikas buvo labai patogus gerti. Jis atidirbdavo dvi dienas, iš karto gaudavo atlygį ir švęsti pradėdavo tą patį vakarą.
Parsinešdavo 5-6 dviejų litrų talpos alaus butelius ir vienas girtuokliaudavo. Jis sakydavo, kad reikia gerti tol, kol ima matytis butelio dugnas.
Vyresniajam sūnui visada pasakydavau, kad prasideda vyro laisvadieniai, todėl jis su sese turės būti savo kambaryje ir nesirodyti. Užrakindavau juos, nunešdavau sausainių, žaislų, kibirą, kad nereikėtų eiti iki tualeto.
Dima žinojo, kad Kira jokiu būdu negali verkti, nes tai gali tapti vyro siautėjimo priežastimi.
Pati tuo tarpu turėjau stengtis visokeriopai jam įtikti. Jis mane versdavo kartu žiūrėti filmus per kompiuterį, turėjau patenkinti jo seksualinius poreikius. Buvo tiesiog šlykštu.
Jam nerūpėjo, ar vaikai tuo metu miega. Jie buvo tarsi kitame kambaryje įkalinti kačiukai. O aš klausydavausi jo šnekų, kvailų samprotavimų. Netinkamai, jo akimis, padėtas šaukštas galėjo išprovokuoti konfliktą ar muštynes.
Kai išsiblaivydavo, iš pradžių Nikolajus imdavo manęs atsiprašinėti. Tačiau tai darė neilgai. Jis tiesiog ėmė mane nuolat žeminti. Abstinencija irgi turi daug veidų, todėl negaudamas alkoholio jis tapo dar žiauresnis.
Neturiu tėvo ar vyresnio brolio, kuris mane apgintų. Mano mama gyvena su kitu vyru ir augina mažą vaiką. Jų butas nedidukas, todėl man ten net nebūtų vietos su dviem vaikais.
Neturėjau užnugario ir tada, kai vyras ėmė mane varyti iš namų. Bet elgėsi viską gerai apgalvojęs – atimdavo iš manęs pinigus, paslėpdavo dokumentus, telefoną, užrakindavo ir tada liepdavo išeiti. Puikiai žinojo, kad esu priklausoma nuo jo visomis prasmėmis, ir niekur nedrįsiu pabėgti.
Jis net neleido mano draugėms ateiti į svečius. Anksčiau jų turėjau nemažai, tačiau bėgant laikui visos atitolo. Tada, kai išėjau iš vyro namų, jos man paaiškino, kad jis davė ne vieną užuominą, kad yra nepageidaujamos. Nors pati galvojau, kad jos neužsuka todėl, kad auginu du vaikus ir esu neįdomi“, – dėstė pašnekovė.
Namuose – girtas ir nuogas
Ji prisiminė atvejį, kai prašė pusseserės atvažiuoti ir išsivežti ją su vaikais. Tačiau pati dėl to gėdijosi, nenorėjo savo problemų užkrauti kitiems asmenims, todėl vėl grįžo pas vyrą.
„Neapsikenčiau, kai vyras ėmė smurtauti prieš mano sūnų. Jis vadino jį išgama, stumdydavo, trenkdavo su ranka per galvą vien dėl to, kad šis ne taip pažiūrėjo.
Kantrybės taurė persipildė tada, kai jis imdavo naktį žadinti vaikus. Būdamas visiškai girtas, nuogas šlaistydavosi po namus, vidury nakties paleisdavo muziką visu garsu.
Tada mano dukrytei buvo ausytės uždegimas, jai buvo reikalinga tik tyla ir ramybė. Ateidavo į kambarį, vaikų akivaizdoje mano vadindavo kvaile, debile, gąsdino sūnų, kad išveš į vaikų namus.
Vėliau jis pradėjo kaltinti mane, kad negalėjau išnešioti pirmojo vaikelio. Dar labiau juodino ir dėl to, kad Kira gimė neįgali“, – jaudindamasi pasakojo dviejų vaikų mama.
Prašviesėjimas įvyko tada, kai kartą, neapsikentusi vyro psichologinio smurto, moteris iškvietė policiją. „Jie man pasiūlė pasidomėti krizių centrais, kuriuose galima apsigyventi kartu su vaikais.
Nieko nelaukdama susisiekiau su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centru, bet man buvo atsakyta, kad nėra laisvų vietų. Gavau psichologinę pagalbą, kuri man nė kiek nepadėjo. Juk vis tiek turėjau grįžti pas smurtautoją. Tai buvo vaikščiojimas peilio ašmenimis“, – atviravo Ana. Iki šiol jai atmintyje išliko tos akimirkos, kai ji paskubomis kraudavo telefoną, kad visada galėtų susisiekti su pareigūnais, nešdavo kibirą į vaikų kambarį, kad nereikėtų eiti į tualetą, ir laukdavo, kol praeis daugiadienės išgertuvės.
Kai nebeturėdavo pinigų alkoholiui, Nikolajus ėmė nešti daiktus į lombardą. Išnešė viską, kas namuose buvo vertinga. Kitą mėnesį eidavo juos išpirkinėti.
Ana ne kartą sulaukė grasinimų, kad, jei ji sugalvotų išeiti iš namų, jis nužudytų ir ją, ir vaikus.
Vienas skambutis pakeitė gyvenimą
Gyvenimas palengva ėmė keistis, kai 2015-ųjų metų kovo mėnesį dėl smurto ji eilinį kartą iškvietė policiją. „Tą kartą prie vaikų vyras man nagais subraižė veidą. Buvo precedentas surašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai apie šį atvejį pranešė Vaikų teisių apsaugos tarnybai, kurių specialistai su manimi susisiekė jau po kelių dienų.
Aš ir pati išreiškiau jiems norą kuo greičiau bėgti nuo smurtaujančio vyro. Vos vienas jų skambutis, ir man su vaikais atsirado vieta šeimos ir vaiko gerovės centre. Tą pačią akimirką ten išvažiavau.
Bet tuo viskas nesibaigė. Kai nuvykau į centrą, man buvo pasakyta, kad reikia tam tikrų dokumentų, o ir vaikų daiktų su savimi neturėjau. Todėl privalėjau važiuoti į namus pas vyrą.
Turbūt pats Dievas man patarė paprašyti policijos pareigūnų pagalbos, kad šie lydėtų mane susirinkti daiktus.
Kai atvažiavome, nustėrau. Mano vyras buvo girtutėlis. Jis visiškai nuogas šlaistėsi po namus. Kol rinkau reikalingiausius daiktus, jis pareigūnams aiškino, kad esu nestabilios psichikos, kvaila. Tvirtino, kad elgiuosi neapgalvotai išeidama į gatvę su dviem mažamečiais.
Lyg to būtų maža, jis nuolat slankiojo aplink mane ir į mano lagaminą mėtė bet kokius po ranka pasitaikiusius daiktus – šiukšles, purvinas savo kojines.
Mano dokumentai buvo paslėpti. Pareigūnai liepė vyrui parodyti, kur juos padėjo, tačiau jis teigė esąs girtas ir negalįs nieko prisiminti.
Tačiau man švystelėjo mintis, kad jie gali būti po čiužiniu. Radau juos ten, ir suskubome kuo greičiau išeiti iš to žmogaus namų“, – lyg kino filmo ištrauką pasakojo Ana.
Neterminuotai apribojo tėvystę
Kai moteris galutinai išsikraustė iš smurtautojo namų, jis dar bandė jos ieškoti. Žadėjo pasikeisti, tikino, kad myli. „Prisipažinsiu, jo mintis – kartu visai šeimai išvykti į užsienį, – trumpam buvo mane suviliojusi. Galvojau, kad būtų neblogas variantas kartu pabėgti nuo visų problemų, tačiau laiku atsikvošėjau.
Tiesiog suėmiau save į rankas ir suvokiau, kad nieko svarbiau už mano dviejų angelėlių ramybę nėra. Nedvejodama pasikeičiau telefono numerį ir nutraukiau bet kokius santykius su buvusiu vyru.
Teismas mus išskyrė labai greitai. Į pirmąjį teismo posėdį jis atėjo visiškai girtas. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko gauti neterminuotą tėvystės apribojimą ir jis niekada negalės pareikšti teisių į Kirą“, – sakė ji.
Moteris viliasi, kad Nikolajus nepaliko randų vaikų širdyse.
„Kai palikome vyrą, sūnus dar kelias savaites naktimis sapnuodavo košmarus, kad grįžtame pas jį. Kira taip pat nubudusi naktimis imdavo verkti.
Tikiuosi, kad tai, ką jie matė, nepaliks jokių pėdsakų. Man svarbiausia, kad vaikai augtų ramybėje, būtų sveiki ir laimingi.
Niekada nepamiršiu, su kokiu palengvėjimu Dima tarė „Ačiū Dievui“, kai pasakiau, kad išsikraustome“, – prisiminė Ana.
Po skyrybų nešiojosi dujų balionėlį
Tada prasidėjo ilgas šeimos kelias į laisvę. „Artėjo vasara, išvykome į sanatoriją stiprinti dukrytės sveikatos.
Per devynerius mėnesius, kuriuos leidau gerovės centre, aš labai atsigavau. Jaučiuosi tikrai labai stipri. Dabar gyvename nuomojamame bute, tačiau stoviu eilėje dėl socialinio būsto.
Tam, kad užauginčiau sveiką ir pilnavertę visuomenės narę, man reikia ramios aplinkos. Išėjusi iš smurtaujančio vyro pamačiau didelį Kiros sveikatos šuolį į priekį. Tai pastebėjo specialistai ir gerovės centro darbuotojai“, – sakė mama.
Ji prisiminė, kad vos išsikrausčiusi iš sutuoktinio namų, su savimi rankinėje visada turėjusi dujų balionėlį. Savo vyresniam sūnui taip pat pravedė instruktažą, ką daryti, jei pamatytų tą vyrą, nuo kurio pabėgo.
Smurtas šeimoje – didžiulė problema. Ana atvira – ją labai paveikė visos Lietuvos mastu nuskambėjusios tragedijos apie į šulinį mėtomus vaikus. „Kai pirmąjį kartą buvau pasiryžusi važiuoti į krizių centrą, man buvo pasakyta, kad ten nėra vietų, todėl turėjau grįžti atgal į smurto aplinką. Bet kurią akimirką galėjo įvykti baisi nelaimė.
Niekas negalėjo pagalvoti, kad mano vyras – despotas. Visi mus laikė pavyzdine šeima – jis palinkėdavo kaimynams geros dienos, padėdavo panešti sunkesnius maišus.
Jis tik už uždarų durų susikurdavo savo respubliką, kurioje buvo vienvaldis. Tai žmogus, į kurį prigrūsta daugybė demonų.
Net mano mažoji dukrytė suprasdavo, kad kai tėtis namuose, jai geriausia tylėti ir nekelti jokio triukšmo“, – prisiminė Ana.
Santykius kuria su nauju draugu
Dabar moteris visiškai rami. Žino, kad grįžusi po darbo į namus ras tvarką, ramybės nejauks girtuokliaujantis ar smurtaujantis maniakas.
Šiuo metu Ana jaučiasi tvirta ir stipri. Kaip ji pati sako, pagaliau jai ant kaktos nešviečia neoninėmis raidėmis išrašyti žodžiai, kad ji yra auka, kad prieš ją namuose smurtaujama.
Jau kelis mėnesius ji kuria santykius su žmogumi, kuris gerbia ir myli ją bei jos vaikus.
Nors po skyrybų moteris galvojo, kad niekada neprisileis jokio kito vyro, tačiau palaipsniui suprato, kad šalia esantis partneris jai gali padėti rasti užuovėją, pagelbėti kiekvieną dieną.
