Dainininkas išrinktajai dažnai dovanoja gėlių, ypač rožių, ir stengiasi atsigriebti už tai, ko dar nepatyrė savo kelyje. Jau pusę metų pora yra kartu.
Buvusi žmona vadino barakuda
A.Lemano sėkminga karjera scenoje tęsiasi daugiau nei 60 metų, jis priklauso legendinei kartai, kūrusiai Lietuvos estradą, o jo gyvenimo istorija verta kino juostos.
Buvusios sutuoktinės elgeta, skolininku ir nevykėliu vadinamas A.Lemanas vėl atgavo jėgas, sužydėjo.
„Jis yra geros sielos, su juo lengva bendrauti, esu labai patenkinta, kitokio vyro net nenorėčiau“, – taip apie Aleksą kalba jo naujoji draugė Lina.
Kad plaukai nebūtų išsitaršę, kad kostiumas gražiai atrodytų, kad marškiniai prigultų prie krūtinės kaip nulieti – visas šias detales dabar sureguliuoja dainininko mylimoji.
A.Lemanas labiausiai pasitiki draugės skoniu. Ji nėra vien dainininko mūza, bet ir dizainerė, vadybininkė, išmintinga patarėja.
Labiausiai Aleksas ir džiaugiasi meile, nors buvusi dainininko žmona ne kartą jo išrinktąją įskaudino, pavadindama ją barakuda.
Užantyje pykčio nenorintis laikyti A.Lemanas yra įsitikinęs, kad sunkiausias periodas jo gyvenime – jau praeitis, nepaisant buvusios žmonos grasinimų ir šmeižto.
Birštonas jam tapo antraisiais namais, o meilė našlei Linai jį pakylėjo lyg ant sparnų. A.Lemanas nuoširdžiai prisipažino, kad ši moteris – tikroji jo meilė. Pastaruoju metu dainininkas netgi derina savo koncertus prie Linos darbo grafiko.
Nors Lina mėgsta puoštis ryškios spalvos drabužiais, jaunatviškai atrodančios moters gyvenime buvo daug skausmo ir sielvarto.
Daugiau nei prieš dvejus metus nuo žarnyno vėžio mirė Linos vyras – su juo moteris užaugino sūnų ir dukterį.
Žinia, kad Linos sutuoktinis serga vėžiu, sukrėtė šeimą. Kaune jam buvo atlikta onkologinė operacija. Nustačius ketvirtą vėžio stadiją atrodė, kad vyro dienos suskaičiuotos, bet jis gyveno dar penkerius metus.
Moteris vykdavo kartu su juo į Kauną, kur buvo taikoma chemoterapija. Sunkiai sergančio vyro gyvybė užgeso ant Linos rankų.
Linos jautrumas ir gailestingumas pakerėjo ir Aleksą. Jam skaudu, kad naują draugę buvusi žmona smarkiai užgauliojo.
Gyveno lyg lindynėje
Norėdamas atvirai papasakoti, kokie buvo įtempti santykiai su žmona, Aleksas į susitikimą su „Lietuvos ryto“ žurnalistais atsinešė pluoštą nuotraukų. Jos darytos Vilniaus bute, kuris dabar priklauso buvusiai sutuoktinei.
„Jūs suprasite, kaip aš kentėjau, pažvelgę į šias nuotraukas. Gyvenau kaip lindynėje, kur nebuvo jokios tvarkos.
Kad kandys nesuėstų kostiumų, laikydavau juos rūsyje. Pažiūrėkite, kaip atrodo vonia. Mano buvusi žmona nežinojo, kas yra dulkių siurblys, skalbyklė.
Kai ją nupirkau, meistras prijungė, bet ji virto spintele, o nešvarius drabužius ir toliau veždavau į skalbyklą“, – atviravo A.Lemanas.
Šias nuotraukas A.Lemanas padarė pernai, prieš išvykdamas gyventi pas savo draugę Liną.
Kone prieš pusę amžiaus susipažinęs su gražuole Milda A.Lemanas neįtarė, kad jo gyvenimas bus toks sudėtingas. Atvykęs iš Kauno į Vilnių atlikėjas neturėjo kur prisiglausti. Dainuodamas viename restorane jis pamatė gražią moterį.
Tai buvo Milda. Ji dirbo padavėja ir viena augino penkerių metų sūnų.
Aleksas su juo susidraugavo. Kartą tiesdamas į jį rankas berniukas pasakė: „Tėveli.“ Dainininkas susigraudino, pagalvojo, kad vaikas privalo turėti tėvą, ir vedė Mildą.
O vėliau A.Lemanas berniuką įsisūnijo.
Atlikęs karo tarnybą sūnus tapo jo dešiniąja ranka – vykdavo su Aleksu į koncertus ir padėdavo kaip garso režisierius. Bet nelaimė juos išskyrė.
Būdamas 35 metų sūnus paslydo vonioje ir susimušė pakaušį.
Aleksas su Milda rado jį sustingusį. Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Teismo medicinos ekspertai pripažino – jei būtų susitrenkęs galvą kitoje vietoje, būtų likęs gyvas.
Dėl šios nelaimės pašlijo dainininko sveikata. Bet Aleksas nesulaukdavo žmonos užuojautos.
„Milda ėmė aiškinti, kad aš jai nereikalingas, esu elgeta, senas, niekam tikęs, nors ji už mane jaunesnė tik dvejais metais“, – nuoskaudomis dalijosi dainininkas.
Lemanų šeimoje konfliktas brendo seniai.
Į jų namus niekas negalėdavo užeiti, dainininko žmona nieko neįsileisdavo, teisindavosi, kad vyksta remontas.
Pastaruosius 20 metų ji beveik nieko negamindavo. Sutuoktiniai neretai pietaudavo vienoje Antakalnio rajono kavinėje.
„Kai pasiūlydavau Mildai ką nors skanaus išvirti, ji atsakydavo: „O kam?“ – prisimena A.Lemanas.
Jei vyras užsimindavo, jog reikia pasistengti dėl meilės, Milda nesivaržydavo prisipažinti, kad Alekso niekada nemylėjo, nes mylėjo vienintelį vyrą, padovanojusį jai sūnų.
Paliko žmonai butą
Įvykusios skyrybos abipusiu sutarimu apmalšino Alekso nuoskaudas. Vyras tikino, kad pasielgė džentelmeniškai – paliko savo buvusiai žmonai butą, jam buvo priteistas garažas, taip pat senas automobilis.
„Aš palikau Mildai butą su visu turtu, kurį įamžinau nuotraukose“, – dabar jau šmaikštavo vyras. Dainininkui skaudu prisipažinti, kad žmonai buvo reikalingas tik kaip pinigų maišas.
Suėmusi vadžias į savo rankas Milda sugebėjo šeimoje įvesti griežtą tvarką. Jos esmė buvo tokia – Lemanai abu gaudavo pensijas, bet kiekvienas jų turėjo atskirą biudžetą.
„Milda savo pensiją pasidėdavo, o iš manosios gyvenome.
Dar turėdavau vieną kitą koncertą, už kurį gaudavau honorarą. Žmona visada suskaičiuodavo, kiek papildomai uždirbu“, – neslėpė dainininkas.
Jei koncertas vykdavo Druskininkuose, Birštone ar kitur, Milda negaišdavo laiko veltui. Kol vyras dainuodavo, ji apeidavo kelias parduotuves, visko prisipirkdavo ir surašydavo į specialią knygą. Ją pavadino „Alekso skolos Mildai“.
Prie pirkinių moteris visada nurodydavo sumą, kiek kas kainavo.
Pasitaikydavo ir tokių dienų, kai sutuoktinė išleisdavo keliskart daugiau, nei jos vyras gaudavo honoraro. Aiškindama, kad vyras jai skolingas, moteris prašydavo pasirašyti knygoje.
Ji mokėdavo netgi paguosti Aleksą: „Nesijaudink, kitą kartą atiduosi.“
Milda stengėsi įtikinti savo vyrą, kad pastaruosius penkerius metus jis buvo išlaikytinis, nes po kiekvieno apsipirkimo jo skola vis didėjo.
Aleksas nebuvo patenkintas žmonos išlaidavimu, nes nuo sukauptų daiktų net ir trijų kambarių butas pasidarė ankštas.
Įtaręs pirkimo maniją, kuri buvo apėmusi jo žmoną, dainininkas neieškojo pagalbos tik dėl vienos priežasties – buvo gėda prisipažinti, kad tai atsitiko jo sutuoktinei.
„Draugai tuo netikėjo, prašydavo, kad juos pakviesčiau į svečius. Bet per visą gyvenimą, kiek mes buvome kartu su Milda, nė vienas mano draugas ar jos draugė negalėjo pas mus užeiti, nes ji neatidarydavo durų.
„Pas mus remontas“, – toks būdavo jos atsakymas“, – prisipažino dainininkas.
Linai taip pat teko įsitikinti, kad buvusi Alekso žmona neieško žodžio kišenėje.
Kartą ji pradėjo negražiai kalbėti telefonu apie Aleksą, tada Lina neištvėrė ir paklausė, kaip sugebėjo kartu būti tiek metų. Milda jai atrėžė: „Ne tavo reikalas.“ Ir išvadino Liną barakuda.
Į pokalbį įsiterpęs Aleksas neslėpė nusivylimo: „Pagalvokite, kuri barakuda? Ar buvusi žmona, kuri iš manęs viliojo pinigus ir aiškino, kad iki paskutinės dienos liksiu jai skolingas, ar moteris, kuri mane priėmė beveik nuogą ir su skolomis?“
Nė vienas žmogus, gyvenantis Birštone, negalėtų patikėti, kad Lina galėjo išardyti Lemanų šeimą, nors tuo ją ir kaltino buvusi dainininko žmona Milda.
„Kai Alekso žmona mane užsipuolė, kad nuviliojau jos vyrą, pasijutau įžeista, nes aš to nedariau. Juk neraginau jo skirtis“, – prisipažino Lina.
Be Alekso dainų neužmigdavo
Aleksas su Lina susipažino, kai jis atvyko koncertuoti į Birštone esančią „Versmės“ sanatoriją.
Padavėja dirbanti Lina iš karto krito dainininkui į akį, kai ją pamatė prie švediško stalo, todėl pakvietė į koncertą.
Ši aplinkybė Aleksui taip pat pasirodė lemtinga, nes jo pirmoji žmona Milda taip pat dirbo padavėja.
„Su padavėja pradėjau, su padavėja ir užbaigsiu gyvenimą“, – juokavo A.Lemanas.
Lina labai mėgsta A.Lemano dainas, kurias pirmą kartą išgirdo būdama dešimties metų.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po Linos vyro mirties dainininkas vėl apsilankė Birštone ir pakvietė našlę į koncertą. Tąsyk ji atėjo su drauge ir atsisėdo pirmoje eilėje.
Kai Aleksas įžengė į sceną, negalėjo nuo jos atitraukti akių.
„Sutikęs Liną pajutau, kaip kažkas užsidegė krūtinėje. Iki tol nieko nemylėjau, išskyrus tėvus. Turėjau simpatijų, gerbėjų, bet nežinojau, kas yra tikra meilė“, – prisipažino 47 metus santuokoje gyvenęs dainininkas.
Po koncerto Aleksas pakvietė Liną į kavinę. Tačiau prireikė nemažai laiko, kol jis išdrįso prasitarti apie tai, kaip gyvena.
„Nebijojote, kad Lina atstums?“ – paklausiau atlikėjo, kurio veidą vagoja ne viena raukšlė.
Jis neslėpė, kad elgėsi atsargiai, iš pradžių stengėsi kuo daugiau sužinoti apie savo mylimąją, vis klausdavo jos, ar patinka jo balsas, dainos.
Lina prisipažino: tapus našle būdavo dienų, kai be Alekso dainų negalėdavo užmigti. Jo tembrą moteris galėdavo atpažinti iš daugelio balsų.
Ji Aleksą praminė auksiniu balsu ir pagalvojo, kad jis galėjo išgarsėti kaip ir Prahos lakštingala vadinamas populiarus čekų atlikėjas Karelas Gottas.
Lemtinga diena, kai Aleksas apsisprendė išeiti iš namų, buvo 2015 metų rugpjūčio 26-oji.
Šią datą jis įsiminė, nes tą vakarą Birštone vyko koncertas – po jo atlikėjas nebegrįžo į Vilnių. Apie savo sprendimą pranešė telefonu.
Linai nebuvo lengva įsileisti Aleksą į savo gyvenimą. Nuo šio žingsnio moterį atkalbinėjo draugai, giminės, bendradarbės.
Daug kam užkliuvo, kad Aleksas 20 metų vyresnis už Liną. Buvo ir tokių patarėjų, kurie ragino Liną viską gerai apgalvoti: „Pamąstyk, neseniai vieną vyrą palaidojai ir kitą reikės greitai laidoti.“
Bet moteris nesileido į kalbas, nes žinojo, kad širdžiai protas negali įsakyti.
A.Lemanas irgi buvo pasiryžęs grumtis dėl Linos. Netrūko norinčiųjų susipažinti su našle, kai ji rytais bėgiodavo prie Nemuno ar parke mankštindavosi prie treniruoklių.
Tačiau dėl amžiaus skirtumo įsimylėjėlių širdys plaka dar karščiau, nes jie abu tiki meile iš pirmo žvilgsnio.
Buvo gatvės vaikas
Gebėjimą pajusti tai, ko labiausiai reikia kitam žmogui, Aleksas išsiugdė dar jaunystėje.
A.Lemano giminės šaknys – Vokietijoje. Jo seneliai kilę iš Rytų Vokietijos, o jiems apsigyvenus Lietuvoje gimė Alekso tėvas. Kaune, Šančiuose, gimė ir Aleksas.
Jis save vadina gatvės vaiku, nes motina mirė būdama 25-erių. Našlaičiai liko pusketvirtų metų Aleksas ir ketveriais metais vyresnė jo sesuo, atstojusi motiną.
Šančiuose buvo garvežių depas, o Alekso tėvas vadovavo futbolo komandai „Lokomotyvas“, tad jo dažniausiai nebūdavo namie. Berniuką dažniausiai prižiūrėdavo jo sesuo ir abi močiutės.
Laikai buvo neramūs. Vos paaugęs Aleksas eidavo naktimis stovėti eilėje prie duonos. Neatstodamas nuo kokios nors ponios ir su ja susidraugavęs berniukas gaudavo pusę kepaliuko.
Paaugęs Aleksas tapo gatvės vadeiva. Susirinkdavo kokių dešimt berniūkščių, o jis siųsdavo vienus rinkti kaulų, kitus – skudurų, nes šias antrines žaliavas supirkdavo.
Kad galėtų eiti žvejoti, Aleksas įsigudrindavo iš maisto atliekų statinės, pastatytos prie restorano, prisirinkti lervų. Prigaudęs žuvų, jas parduodavo.
Tada nupirkdavo draugams dešros, batono, limonado ir eidavo į stadioną, kur žaisdavo futbolo komanda „Lokomotyvas“. Berniukai tvoroje susirasdavo plyšį, o pralindę pro jį galvodavo, kad pateko į kitą pasaulį.
Šiuo metu Aleksas irgi jaučiasi taip, lyg prieš jį būtų atsivėręs naujas pasaulis.
Jis neabejoja, kad meilė suteikia sparnus.
A.Lemanas iš garbaus amžiaus gerbėjų dažnai sulaukia klausimo, kaip jam pavyksta išlikti tokiam energingam.
Sportas, baseinas, sveikas gyvenimo būdas, mėgstamas darbas ir meilė – toks estrados dainininko receptas. Vyras įsitikinęs, kad amžiaus skirtumas poroje – tik privalumas.
Norėdamas išsaugoti jaunatviškumą, vyras mina dviratį, mankština raumenis.
Jam net iš jaudulio nubyra ašara, kai sugrįžęs į namus pamato, kaip viskas sutvarkyta, švaru ir gražu.
Nors Lina keliasi labai anksti ir šeštą valandą jau būna darbe, išeidama neužmiršta pabučiuoti savo mylimojo.
Pabudusio vyro laukia paruošti pusryčiai.
„Pirmą kartą aš pajutau mylinčios moters dėmesį.
Mano pirmoji žmona nieko negamino, pavarčiusi spaudą, pasižiūrėjusi televizorių sakydavo: „Vežk mane maitinti“, – pasakojo dainininkas, kurio širdyje vėl įsižiebė meilė.
