„Niekam neturėtų rūpėti, su kuo mes gyvename, ką veikiame ir ką mylime. O mylime vienas kitą mes labai – už supratingumą, pagalbą, už tai, kad gera būti kartu“, – susiglaudę dėstė jauni vaikinai.
2014 m. gruodį Pijus ir Mangirdas feisbuke sukėlė šaršalą, viešai paskelbdami apie savo meilę ir įkeldami nuotrauką, kurioje jiedu bučiuojasi. Po nuotrauka anuomet pasipylė pikti komentarai ir keiksmai apie vaikinų lytinę orientaciją.
Tai buvo pačioje aistringos draugystės pradžioje. Tačiau reakcijos vaikinų neišgąsdino, ir nuo tada jie tik dar atkakliau gina savo meilę ir jausmus.
Virtuali draugystė peraugo į tikrą
Pijaus ir Mangirdo draugystė užsimezgė prieš ketverius metus. Tada Pijus per feisbuką pirmasis parašė Mangirdui žinutę. Tiesa, šis neskubėjo megzti naujos pažinties – tada vaikinas nenorėjo naujų santykių, todėl į Pijų rimtai nežiūrėjo.
Ilgainiui vaikinų draugystė įgavo pagreitį. Jų tada neišgąsdino net ir tai, kad Pijus gyveno Vokietijoje pas mamą. „Dvejus metus, kol Pijus buvo Vokietijoje, bendravome virtualiai. Tik praėjus dvejiems metams mudu susitikome.
Jei ir kilo kažkokių abejonių dėl mūsų draugystės, tai visos išsisklaidė tada, kai pasimatėme.
Pirmą kartą susitikome Naujųjų metų išvakarėse. Aplinkybės susiklostė taip, kad pusmetį nesimatėme, tačiau po to pusmečio mudu vėl susitikome ir nuo tada nebeišsiskyrėme“, – kalbėjo mylimieji.
Merginoms nejautė seksualinės aistros
Jaunuoliai atviri – iki jų draugystės jiedu turėjo kitų partnerių. Mangirdas metus draugavo su mergina, tačiau suvokė, kad nejaučia jai seksualinės traukos. Jis nesijautė su ja taip gerai, kaip dabar jaučiasi su vaikinu.
Pijaus patirtis itin panaši – paauglystėje bendraudamas su mergina jis pajautė, kad elgiasi ne taip, kaip reikėtų. Giliai širdyje jis suprato, kad turi bendrauti su vaikinu, ir kad tik tokiu būdu galės gerai jaustis prieš save ir aplinkinius. Kai Pijaus ir Mangirdo tėvai sužinojo, kad jiedu gėjai, reakcijos buvo gana audringos. Nors šiuo metu vaikinai gyvena su Pijaus tėčiu, vis dėlto santykiai nėra idealūs.
Jis iki šiol negali suvokti, kad jo sūnaus partneris – ne mergina, o vaikinas. Mangirdo taip pat nedžiugina dabartiniai santykiai su tėčiu – jis neslepia norįs bendrauti artimiau, tačiau tėtis nesileidžia į kalbas.
Namuose netrūksta romantikos
Pijus ir Mangirdas savo draugystę įvardijo kaip rimčiausią patirtį. Jiedu jau pusmetį gyvena kartu, anksčiau gana dažnai pasilikdavo vienas pas kitą nakvoti, todėl net ir gyvendami atskirai daug laiko praleisdavo kartu. „Gyvename po vienu stogu Kaune. Mangirdas studijuoja psichologiją, o aš mokausi profesinėje mokykloje, siekiu įgyti fotografo specialybę. Kadangi buvau keleriems metams išvykęs pas mamą į Vokietiją, ten metus mokiausi tik vokiečių kalbos.
Dėl šios priežasties mano mokslai buvo atidėti. Jei taip nebūtų nutikę, dabar būčiau pirmakursis studentas, tačiau turiu ruoštis baigiamiesiems egzaminams.
Gyventi kartu mums labai gera, ir mes nebijome to pripažinti. Tiesa, aplinkiniai tikrai nenoriai suvokia mūsų homoseksualumą. Kartą mane net pasikvietė socialinė darbuotoja, kuri aiškino, kad negaliu demonstruoti savo orientacijos, nes man grės nemalonumai.
Tačiau kodėl jai ar kitiems turi rūpėti, su kuo gyvenu ir ką veikiu? Kiekvienam užteks vietos po saule“, – svarstė Pijus.
Vaikinai džiaugiasi, kad jiems smagu būti kartu, jie retai pykstasi. Kad nepaskęstų rutinoje, mėgsta rengti vienas kitam staigmenas, leisti laiką romantiškai.
„Laisvalaikiu einame į kiną, mėgstame pasivaikščioti. Namie turime prisiminimų dėžutę ir taupyklę, į kurią abu dedame pinigus. Viskas mūsų gyvenime susideda iš smulkmenų – kas vakarą palinkime vienas kitam saldžių sapnų, šypsomės vienas kitam.
Nors nėra namų be dūmų, vis dėlto pykstamės retai, o susitaikome greitai“, – juokėsi jaunuoliai.
Reakcijų ir komentarų nebijo
Pijus ir Mangirdas norėtų ateitį kurti Lietuvoje. Nors abu mėgsta keliauti po svečias šalis, vis dėlto norėtų gyventi gimtojoje šalyje. Jie įsitikinę, kad visiems užteks vietos po saule – tereikia vienas kito atžvilgiu būti pakantesniais ir draugiškesniais.
Vaikinai neslepia – jie nebijo nei aplinkinių reakcijų, nei komentarų. Jie tiesiog jų nebeskaito. „Nematau nieko blogo, jei einame gatve susikibę už rankų. Vilnius ir Kaunas – labai draugiški miestai. Juose galima išgirsti piktų replikų, tačiau tai tebus tik žodžiai.
Mažiau pakantesni Šiauliai ir Panevėžys. Bet mes labai norime, kad žmonės suvoktų, jog mes nieko blogo nedarome. Juk nesiglamonėjame viešai, nesikeikiame, nedarome nusikaltimų.
Neapykanta yra perduodama iš kartos į kartą. Gaila, kad vyresnio amžiaus žmonės galvoja, kad būti gėjumi yra šlykštu ar net gėda.
Kuo daugiau šalyje bus švietimo, tuo mūsų visuomenė bus pakantesnė. Visi mes esame žmonės. Meilė neturi lyties“, – sakė romantiškai nusiteikusi įsimylėjelių porelė.
