Apie tai, kad jų su vyru Robertu kūdikis sunkiai serga dar būdamas įsčiose ir nėra suderinamas su gyvenimu, Abbey išgirdo po įprasto tyrimo ultragarsu, būdama 19 savaitę nėščia. Jai buvo pasakyta, kad gimęs vaikelis negyvens – jis nepagydomai serga.
Vis tiek nusprendė gimdyti
Sutuoktiniai nusprendė išsaugoti kūdikį, kad ir kiek būtų lemta juo pasidžiaugti. Poros praleistas laikas su naujagime dukrele, kurią jie pavadino Annie, – 14 valandų ir 58 minutės. Tėvai medikams pranešė, kad dukrelės organus aukoja tiems, kuriems jų reikia, rašo „Daily Mail“.
Nors daugelis mergytės organų netiko transplantuoti, mat jai trūko deguonies, jie pagelbėjo moksliniams tyrimams. Tik širdies vožtuvai buvo tinkami transplantacijai.
Annie gimė su neišsivysčiusiomis smegenimis ir ne visa kaukole, toks sutrikimas pasitaiko vienai iš 1000 nėščiųjų, o daugelis tokių nėštumų baigiasi persileidimu. JAV tokių kūdikių gimsta vienas iš maždaug 10 tūkstančių.
Po tyrimo nelaimingai motinai buvo pranešta, kad jos dukrelė gyvens vos kelias valandas. Moteris pasakojo, kad išnešioti dukrelę iki nėštumo termino pabaigos buvo sunkiausias ir labiausiai į neviltį varantis dalykas, nutikęs jos gyvenime.
Mažoji Annie tapo pirmąja naujagime donore Oklahomos valstijoje.
„Išnešioti kūdikį buvo sunkiausia, kas man nutiko gyvenime. Tačiau net būdami neviltyje, čia mes matome labai daug grožio ir prasmės. Tai, kad Annie organai buvo paaukoti, man sukelia didelę palaimą, tai mane gydo. Mano kūdikis gelbėja kitų gyvybę“, – sakė Abbey.
Aplinkiniai vadino bepročiais
Didžiausias ramstis ir guodėjas, pasak moters, visą laiką buvo jos vyras – jos bendraamžis pilotas Robertas. Ji patikino, kad jei ne vyro palaikymas ir stipri valia, greičiausiai mažosios Annie istorija būtų visiškai kitokia – kur kas tamsesnių spalvų.
Niekas nesistengė poros atkalbėti nuo jų sprendimo, tačiau skeptikų tarp artimiausių šeimos žmonių ir draugų pasitaikė.
„Nuo pat pradžių tikėjomės, kad mergytė gims gyva. Planavome cezario pjūvio operaciją ir norėjome turėti nors kelis prisiminimus su savo mažyle.
Niekas nebandė pakeisti mūsų sprendimo, tačiau kai kurie šeimos nariai, išgirdę mūsų istoriją, klausė, ar esame tikri dėl savo sprendimo.
Net mano pačios seserys vėliau man sakė, kad mes joms atrodėme kaip bepročiai, nusprendę išnešioti kūdikį iki nėštumo termino pabaigos“, – portalui „GoodHousekeeping“ pasakojo Abbey.
Moteris su vyru jau augino dvi vyresnes dukteris, dabar septynerių Dylan ir penkerių Harper.
„Žinia apie Annie ligą tarsi išsiurbė visą orą man iš plaučių. Žinojau, girdėjau, ką sako gydytojas, bet sunkiai suvokiau, kad tai – apie mano kūdikį, apie mus“, – momentą, kai sužinojo apie mažylės ligą, prisiminė motina.
Tuomet pora gydytojo paklausė dėl kūdikio lyties ir nusprendė mergaitę pavadinti Annie. Moteris prisiminė, kad vyresnėlėms vardus rinko ilgai ir sunkiai, o šiam dar negimusiam kūdikiui vardą tėvai davė labai greitai – juk jis reiškia „malonę“.
„Mes žinojome, kad ji gims su tikslu – net jei pati negalės gyventi šiame pasaulyje“, – sakė Abbey.
Laukdamasi Harper, moteris kentėjo nuo preklampsijos, to pasekmė buvo 33 nėštumo savaitę gimusi dukrelė. Mėnesį ji praleido inkubatoriuje.
Pasirūpino dovanomis
Iki gimstant Annie pora nuolat lankėsi ligoninėse, norėdama užtikrinti kuo sklandesnę ir naudingesnę donorystę. Abbey sakė, kad nekalčiausi klausimai apie jos nėštumo eigą tuomet jai sukeldavo kone agoniją, tačiau ji labai stengėsi susiimti ir atsakyti į visus jai pateikiamus klausimus kuo sklandžiau.
Tėvai nežinojo, kiek laiko gyvens jų dukrelė, tačiau jie suvokė, kad kalbama apie valandas, o ne dienas ar savaites.
„Viena didžiausių mano baimių buvo ta, kad aš būsiu ligoninėje, o jos laikas neišvengiamai seks ir aš neturėsiu to, ko reikia ypatingiems momentams – savo pačios numegztų mažų batukų jos nuotraukoms ar dovanėlės nuo jos sesučių“, – su ašaromis akyse prisiminė amerikietė.
Be batukų ir kepurytės, sutuoktiniai į ligoninę atsivežė ir mažą baltą suknelę, kurią jiems davė juos sutuokęs kunigas. Vyresnėlė Dylan norėjo, kad sesutei būtų įteikta knyga „Rojus iš tiesų yra“, kurią tėvai pažadėjo jai paskaityti, kai tik Annie gims.
Spėjo paskaityti knygelę
Abbey sakė, kad po Annie gimdymo, kuris buvo 2013-ųjų birželio 26-ąją, dabar pagaliau ji jaučiasi atradusi ramybę. Tuomet iš to, kad operacinėje aplinkui kilo sambrūzdis, o fotografė pradėjo fotografuoti, ji suprato, kad mergytė gimė.
„Fotografė buvo su kauke, o jos akys buvo pilnos ašarų, bet ji šypsojosi. Tuomet supratau, kad Annie jau čia. Ji beveik neverkė, bet šiokį tokį triukšmą kėlė. Man ją parodė, ji buvo nuostabi“, – prisiminė Abbey.
Kai gydytojai padavė motinai mergytę, Abbey pirmą kartą per 5 mėnesius pajuto palengvėjimą. Laikydama mažylę rankose ir glausdama jos mažą veiduką prie savo skruosto, užuosdama naujagimės kvapą, motina nuolat ją bučiavo.
Nepaisant momento tragiškumo, visi aplinkui jautėsi be galo laimingi. Tėvai mažylei skaitė vyresniosios sesutės įduotą knygelę.
„Tai buvo viena gražiausių mano gyvenimo akimirkų“, – sakė motina.
Netrukus ji išgirdo gilų mažylės atodūsį, iškvėpimą ir suprato, kad tai – jos trumpo gyvenimo pabaiga.
„Annie su mumis buvo visą dieną, ji buvo pasiruošusi... Jei ji turėjo mirti, man gera, kad ji išėjo man ant rankų. Ji nugyveno puikias ir šiltas 14 valandų ir 58 minutes.
Visą jos gyvenimą ją supo meilė, dėmesys, šiluma ir ramybė. Nebuvo ko gailėtis, net kai ji iškeliavo“, – kalbėjo Abbey.
Mergytės organai netiko donorystei, nes jai trūko deguonies. Tai kiek nuliūdino motiną, bet tėvai galėjo paaukoti jos širdies vožtuvus ir kai kuriuos organus moksliniams tyrimams.
Po Annie mirties praėjus 6 mėnesiams pora prasitarė, kad stengiasi pradėti kitą vaikelį, o netrukus Abbey pastojo ir dabar augina trečią dukrelę Ivą.
„Annie istorija yra vilties istorija. Tikiuosi, kad ji parodo žmonėms, kad tragedijoje yra ir grožio bei gėrio. Annie nebuvo skirta likti su mumis, tačiau jos istorija verta dalijimosi, ir aš tai darysiu iki pat savo mirties“, – pasakojo Abbey.
