Kaunui kratantis pastatų vaiduoklių, prestižiniame Žaliakalnio rajone, Radvilėnų plente, jau du dešimtmečius dar plyti didžiulė piktžaizdė.
Nemažą plotą šioje vietoje užima buvusios kareivinės. Vienas teritorijoje esantis sklypas su apleistais pastatais priklauso Turto bankui. Tris didžiulius statinius ir žemę aplink juos valdo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK).
Kauniečiai piktinosi, kad jau 20 metų pastatai griūva, juose nuolat įsikuria benamiai. Tačiau Žaliakalnio seniūnas ir policijos atstovai tikino, kad atsikratyti benamių niekaip nepavyksta. Jei vienus išguja, įsikuria kiti.
Šią savaitę atsirado realių vilčių, kad situacija keisis. Vyriausybė patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) projektą, pagal kurį Radvilėnų plente turėtų iškilti naujas Kauno apskrities VPK administracinis pastatas.
Į vaiduoklius veda takai
Apleistos kareivinės bei garažai Radvilėnų plente neturi nei durų, nei langų. Tačiau ant apleistų pastatų kabo lentelės su užrašais, įspėjančiais, kad lįsti į vidų draudžiama, nes statiniai pavojingi.
Tačiau atidžiau pasižvalgius po teritoriją matyti, kad į buvusias kareivines vaiduoklius veda žmonių praminti takai.
Viename šių statinių – kalnai pritemptų įvairių daiktų ir šiukšlių. Matyti, kad čia nakvojo, laužus kūreno ir maistą ruošė benamiai.
Duris atstoja užklotas
Atokiausiame kareivinių pastato kampe durų angą dengė pakabintas lovos užtiesalas.
Už purvino uždangalo – nemažas kambarys. Jo sienos ir lubos aprūkusios, dažai nusilupę.
Patalpoje tvyrojo degėsių kvapas. Tačiau kampe stovėjo dvi didelės, krūvomis antklodžių užklotos lovos.
Greta lovų – nedidelės spintelės. Ant jų – į žvakides įstatytos žvakės. Padėta mandarinų, šakočio ir kitokių maisto likučių.
Kiauros langų angos uždengtos polietilenu.
Sienose atsiradę plyšiai užkimšti skarmalais.
Greta esančioje kitoje patalpoje ant suneštų plytų padėtos grotelės. Tai – savotiška virtuvė, kur kažkas kūreno laužą ir gaminosi maistą.
Butą pardavė motina
Vieną šaltą pirmosios sausio savaitės dieną šiose kareivinėse pavyko užtikti ir jų gyventoją. Lovoje po kalnu antklodžių gulėjo ir šildėsi skara apsisukusi moteris. Ji prisistatė esanti Neringa Budzienė ir papasakojo savo gyvenimo istoriją.
47 metų kaunietė prasitarė, kad yra neįgali. Gimė su neišsivysčiusiais rankų pirštais. Styro tik jų užuomazgos. Moteris papasakojo, kad turi motiną, su kuria ir gyveno nedideliame bute. Moteris jį pardavė ir jai bei sau nupirko po kambarį buvusiuose bendrabučiuose.
Neringa sakė, kad vienu metu buvo išvykusi iš Kauno, gyveno kaime. „Kai grįžau, sužinojau, kad motina mano būstą pardavė“, – pasiguodė.
Kurį laiką moteris bandė gyventi Didžiojoje Britanijoje, pas savo dukrą. Tačiau ir ten jautėsi nepageidaujama. Nesutarė su žentu, vietos tuose namuose stigo ir dėl to, kad dukra turi tris vaikus.
Atsekė paskui draugą
Grįžusi į Kauną N.Budzienė sakė ieškojusi kur prisiglausti. Susipažino su vienu vyru. Jis jau kuris laikas gyveno kareivinėse. Taip moteris kartu su nauju draugu čia ir atsirado.
Neringa tikino, kad ankstesni gyventojai kareivinėse buvo prikaupę daugybę šlamšto. Vieną patalpą pora išsikuopė. Kaip galėjo, apsišiltino langus. Į laikinus namus tempia konteineriuose atrastus namų apyvokos daiktus.
Taip moteris jau du mėnesius gyvena nešildomose patalpose, kur nėra nei elektros, nei vandens.
Per šventes buvo jauku
N.Budzienė su draugu ir dar vienu tose pačiose kareivinėse gyvenančiu benamiu keliasi anksti rytą. Eina „dirbti“ – rausiasi konteineriuose.
Juose randa plastikinių butelių bei skardinių. Šiuos radinius parduoda.
Benamiai konteineriuose ar prie jų randa ir įvairiausių maisto produktų. Prie prekybos centrų prisirenka faneros dėžių. Visa tai parsinešę iš lentelių sukrauna laužą ir verdasi valgį.
„Vandens parsinešame iš draugo, kuris gyvena Partizanų gatvėje. O kartais ir nusiperkame“, – teigė moteris.
Savo vėjų perpučiamame būste pora šventė ir Kalėdas bei Naujuosius metus.
„Užsidegėme žvakę, pasidėjome vaišių. Buvo net jauku“, – šyptelėjo N.Budzienė.
Norėtų nuomotis kambarį
Benamė pasakojo, kad ji turi dokumentus ir gauna invalidumo pašalpą – 168 eurus per mėnesį.
„Draugas neturi paso. Kai gausiu pašalpą, jį pasidarys. Anksčiau jis kurį laiką dirbo viename prekybos centre darbininku. Dabar vėl nori grįžti į šį darbą, bet reikia dokumento“, – tvirtino moteris.
Didžiausia jos svajonė – gauti ir pigiai nuomotis kambarį.
„Žinau, kad socialinio būsto reikia laukti metų metus, todėl nėra prasmės stoti į eilę jam gauti. Bet jei seniūnija ar kas kitas suteiktų kokį kambarėlį, už jį šiek tiek galėtume mokėti“, – svajojo benamė.
Į nakvynės namus nenori
Moteris teigė, kad gyventi apleistose kareivinėse jai nėra labai baisu.
„Čia nuošali vieta, beveik niekas neužklysta. Baisiau dėl šalia gyvenančio kaimyno. Jam viską skauda, jis dejuoja. Baisu, kad po vienos nakties jį rasime negyvą“, – prisipažino Neringa.
Moteris teigė, kad net ir per didžiausius šalčius nesiruošia eiti ieškoti pastogės nakvynės namuose.
„Ten – svetimi žmonės. O čia mes esame vieni, nuo nieko nepriklausomi“, – sakė N.Budzienė.
Nuo šalčių porai gintis padeda ir maža priglausta katė Pūkutė. Ji įsitaiso šeimininkų lovose ir juos šildo. Katę benamiai rado prie konteinerio.
„Kai pats neturi namų ir esi niekam nereikalingas, supranti, kad bet kokiam gyvam padarui reikia meilės, šilumos ir namų“, – sakė N.Budzienė.
Kuria laužus ir vagiliauja
Tačiau tokia kaimynyste nepatenkinti Radvilėnų plente daugiabučiuose gyvenantys kauniečiai.
„Gyvenu čia jau 20 metų. Šie vaiduokliai visą šį laiką ir stovi. Keista, kad tokioje vietoje, kur žemė brangi, tvyro tokia netvarka“, – stebėjosi Rimantas Petrauskas.
Vyras teigė, kad benamius apleistoje vietovėje mato nuolat. Jie čia senuose garažuose ir kareivinėse kūrena laužus. Gyventojai ne kartą yra kvietę ugniagesius, policiją. Tačiau niekas nesikeičia.
Kita greta kareivinių gyvenanti kaunietė Daiva Jurgaitienė pasakojo, kad asocialūs asmenys neretai išdaužo daugiabučių kiemuose stovinčių automobilių langus. Juose ieško paliktų daiktų.
„Išplėšę automobilius vagys lekia į apleistą kareivinių teritoriją ir ten slepiasi. Policija atvyksta, pradeda ikiteisminį tyrimą, tačiau sutramdyti valkatų nepajėgia“, – teigė moteris.
Sklypą parduoda iš naujo
Kareivinės Radvilėnų plente buvo įkurtos dar XIX amžiaus pabaigoje. Jose šeimininkavo husarai. Vėliau kareivinių paskirtis nesikeitė. Čia gyveno ir nepriklausomos Lietuvos, ir sovietų armijos kariai.
Sovietų armijai palikus Lietuvą mažesnėje teritorijos dalyje įsikūrė Lietuvos kariuomenė, didžioji dalis žemės ploto ir pastatų liko apleisti, virto vaiduokliais.
Dabar šioje teritorijoje esantys du sklypai privatizuoti. Teritorijos aptvertos, ten plėtojama įvairi komercinė veikla.
Vienas sklypas ir joje esanti sugriuvusi cerkvė bei sovietmečiu statyti garažai priklauso Turto bankui.
Turto banko atstovė Aušra Pocienė sakė, kad 2010 metais 45 arų sklypas su pastatais buvo parduotas.
„Tačiau savininkas nevykdė įsipareigojimų. Teritorijoje niekas nesikeitė. Todėl jis vėl priklauso Turto bankui ir vėl parduodamas“, – sakė A.Pocienė.
Sulaukė ir gerų žinių
Didžiausias buvusių kareivinių teritorijos plotas su jame esančiais pastatais priklausė valstybei. Dar 1996 metais jis patikėjimo teise buvo perduotas Kauno apskrities VPK.
Komisariato vadovas Darius Žukauskas teigė, kad teritorijoje pareigūnai lankosi, tačiau sutramdyti benamius nelengva.
„Jie įveikia bet kokias užtvaras. Kai iš gyventojų gauname pranešimų, į juos reaguojame“, – sakė D.Žukauskas.
Kauno pareigūnai jau kuris laikas laukė Lietuvos Vyriausybės sprendimų. Komisariatui priklausančiose valdose planuota statyti naują Kauno apskrities VPK administracinį pastatą.
Trečiadienį kauniečiai sulaukė geros žinios. Vyriausybė patvirtino VRM projektą, pagal kurį pastatas čia galėtų iškilti po 3 metų.
Vienus benamius pakeičia kiti
Bronius Girdauskas
Žaliakalnio seniūnas
„Apleistos kareivinės Radvilėnų plente yra tikra piktžaizdė. Jose nuolat įsikuria benamiai.
Prieš dvejus metus du vyrai bandė nelegaliai prijungti elektrą ir žuvo. Juos nutrenkė elektros srovė. Buvo atvejų, kai kiti nelegalūs gyventojai badėsi peiliais.
Dabar čia gyvenantys žmonės palyginti tvarkingi, girtauja mažiau nei ankstesni įsibrovėliai. Stengiasi pragyventi kaip sugeba. Todėl jų išvaryti nebandome.
Jei vienus išvaikome, jų vietą užima kiti. Daugelis kelia dar daugiau problemų.
Drauge su socialiniais darbuotojai aplankome šiuos žmones. Suregistruojame. Praėjusių metų rudenį jų čia gyveno net 9.
Artėjant žiemai benamiams siūlėme bent per šalčius įsikurti nakvynės namuose. Tačiau vargu ar jie tuo norės pasinaudoti.
Tokia situacija bus tol, kol pastatai nebus nugriauti.“
Naujas pastatas gali atsirasti po 3 metų
Karolis Vaitkevičius
Vidaus reikalų ministro patarėjas
„Trečiadienį Vyriausybės pasitarime buvo pritarta VRM siūlymui, kad Kauno ir Panevėžio apskrities VPK pastatų projektavimo, statybos ir priežiūros darbus reikia atlikti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu.
Pagal projektą minėtuose miestuose turi būti pastatyti ir įrengti nauji apskričių policijos komisariatų pastatai bei kita infrastruktūra.
Kaune, Radvilėnų plente 1, planuojama statyti naują 6 tūkstančių 665 kv. metrų apskrities VKP administracinį pastatą su 1 tūkstančio 300 kv. metrų ūkiniu pastatu.
Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės konkurso laimėtojai verslininkai per 3 metus turėtų suprojektuoti ir pastatyti objektus.
Vėliau 12 metų teikti pastatų administravimo ir priežiūros, komunalinių sistemų, apsaugos ir gaisrinės signalizacijos sistemų priežiūros, teritorijų valymo bei atliekų tvarkymo paslaugas.
Kai pastatai bus pastatyti, planuojama, kad už suteiktas paslaugas verslininkams bus pradėta mokėti po 5 metų. Tai turėtų daryti Policijos departamentas. Per 15 metų už Kauno apskrities VPK pastatus planuojama sumokėti 20 milijonų 447 tūkstančius eurų.“
