„Dovanų esu gavusi ir gyvą lūšiuką, kurį teko auginti, ir dėžę silkių.
Tačiau netikėčiausia dovana buvo klozetas. Taip taip, klozetas!“ – juokėsi aktorė ir papasakojo Balandžio 1-osios – juokų ir melagių dienos – vertą istoriją.
E.Koriznaitė turėjo vieną gerbėją, žinomą menininką.
„Kartais susitikdavome, išgerdavome kavos, paplepėdavome. Gėlių jis man nedovanojo nė karto. Sykį pasiūlė susitikti pas jį studijoje. Atsisakiau teisindamasi, jog aš turiu išsirinkti naują klozetą ir pakeisti seną sovietinį, nes namus ištiks kanalizacinė katastrofa, – prisimena aktorė. – Gerbėjas pasisiūlė tą reikalą sutvarkyti. Matau, kitą dieną atveža klozetą, sako: čia vietoj gėlių.
Žinoma, jei būčiau turėjusi namą ar bent didelį butą, būčiau galėjusi pastatyti klozetą svetainėje vietoj vazos ir merkti gėles, bet mano butas mažas.
Gerbėjas pasišovė pats pastatyti klozetą. Suabejojusi jo gebėjimais pasakiau, kad geriau iškviesiu santechniką. Jis nesileido į kalbas. Kuitėsi pusdienį, važinėjo į parduotuves papildomų detalių ir pagaliau darbas buvo baigtas.
Nusiplūkęs išvažiavo ir... O siaube! Užliejau po mano butu esančią parduotuvę. Skubiai iškviestas santechnikas palingavo galvą: „Tikriausiai koks menininkas statė...“ Kaip pirštu į akį!
Šį pasakojimą užrašiusi knygos autorė Nijolė Narmontaitė yra girdėjusi dar vieną panašią istoriją. Viena aktorė turėjo užsienietį gerbėją. Tas kartą po spektaklio įsiprašė pas ją į namus. Išgėrė lašelį vyno, pasivaišino jos virtais cepelinais, užgėrė naminiu rūgusiu pienu ir... paknopstom nulėkė pas nykštukus.
Prabėgo dešimt minučių, gerbėjas vis dar tupykloje. Jau ir dvidešimt minučių prabėgo, ir pusvalandis. „Viešpatie, – pradėjo jaudintis aktorė, – ką jis tame tualete taip ilgai veikia? Gal sunegalavo nuo lietuviško nacionalinio patiekalo?“
Pagaliau gerbėjas išlindo visas suplukęs: „Atleiskite, aš nežinau, kaip pas jus vandenį nuleisti.“
Pasirodo, sovietinis unitazas jam prilygo aukštajai matematikai. Jis dairėsi mygtuko, ieškojo pedalo, o kad reikia truktelėti grandinę, nė į galvą nešovė. Kitą dieną jis nuvažiavo į kažkokius sandėlius, matyt, sumokėjo gerus pinigus ir kažkaip gavo naujovišką unitazą. Atvežė ir pastatė savo mylimai artistei, kad kitą kartą nepatektų į tokią kvailą padėtį.
