„Laba diena!“ – net krūpteliu, kai Ašchabade, viename olimpinio parko barų, plačia šypsena nušvinta jauna brunetė. Lietuvė? Iš kur?! „Aš čia laikinai dirbu“, – paaiškina ir sutariame pasikalbėti apie tą jos darbą, kuris atginė į vieną uždariausių pasaulio valstybių Turkmėnistaną.
Tačiau kelių savaičių darbas Ašchabade – ne įspūdingiausia Justinos pasakojimo dalis. Taip, ten reikėjo atsižvelgti į turkmėnų charakterio ypatumus, reaguoti į tai, kad šalyje, nors ir turtingoje gamtinių dujų, trūksta paprasčiausios technikos maisto produktams vežti – kepti paruoštos šaldytos tešlos bandelės karštyje ištiždavo ir jas tekdavo mesti lauk.
Ten reikėjo nuolat aiškintis su pareigūnais, mat šie linkę viską drausti, nesigilindami, kokias teises turi.
Vis dėlto tos stresinės situacijos, į kurias Turkmėnistane teko pakliūti Justinai ir jos komandai, nebuvo niekuo išskirtinės. Dirbant su garsiausiomis pasaulio žvaigždėmis – ir nervų, ir įtampos neretai būna dar daugiau.
Sukosi iš sudėtingų situacijų
J.Sabaliauskaitė su dar maždaug pusantro šimto bendradarbių Anglijos paslaugų teikimo bendrovėje „Off to Work“ į Turkmėnistaną vyko aptarnauti Azijos šalių kovos menų ir uždarųjų patalpų žaidynių.
Didžiulė komanda pasiskirstė po olimpinio komplekso barus ir jų virtuves. Šį milžinišką kompleksą, kuriame – ir į Guinnesso rekordų knygą įtrauktas akvaparkas, pripažintas didžiausiu pasaulyje, ir dar 15 tarptautinius standartus atitinkančių arenų, kaimelis sportininkams, viešbučiai žurnalistams bei svarbiems svečiams, Turkmėnistano valdžia statė specialiai Azijos šalių kovos menų ir uždarųjų patalpų žaidynėms. Rugsėjį vykęs didžiulis tarptautinis sporto renginys šaliai buvo pirmasis per visą istoriją.
Vadovo asistentė J.Sabaliauskaitė – viena vadovaujančiųjų į Turkmėnistaną vykusios „Off to Work“ komandos narių – dirbo pagrindinio spaudos centro bare, į kurį pusryčiauti ar pietauti rinkdavosi ir didžiausių pasaulio TV bendrovių atstovai. Lietuvei – bare ir jo virtuvėje dirbančios komandos vadovei – teko rūpintis, kad niekam nieko netrūktų.
O tai buvo nelengva – neretai tekdavo ir improvizuoti. „Turkmėnistane – daug kas sunku, nes vietiniai gyvena pagal savo taisykles. Jų penkios minutės reiškia mažiausiai pusvalandį. Jie nuolat vėluoja, todėl sunku planuoti. Arba, pavyzdžiui, turime meniu, bet negauname produktų, iš kurių galėtume paruošti patiekalus, tad virtuvės šefui tekdavo suktis. Ašchabade karšta, o nėra pakankamai transporto su šaldytuvais, todėl produktai sugesdavo ir tekdavo juos išmesti“, – pasakojo Anglijos bendrovėje dirbanti lietuvė.
Darbą sunkino ir tai, kad žaidynėse dirbę vietiniai, vietoj to, kad padėtų, dažniausiai atšaudavo: „Negalima“.
„Nuolat tekdavo aiškintis net dėl to, kur turime teisę patekti, ir kur – ne. Streso lygis – didžiulis“, – šyptelėjo J.Sabaliauskaitė.
Spaudė ranką princui
Tačiau prie nuolatinės įtampos darbe Justina jau yra pripratusi. Tiesą sakant, stresas – jos darbo dalis. Mat lietuvei tenka bendrauti su itin ryškiomis žvaigždėmis, o jos, kaip žinia, turi nemažai įgeidžių.
Bendrovė „Off to Work“ dirba tokiuose renginiuose kaip olimpinės žaidynės, „Formulės-1“ ir kitų sporto šakų pasaulio čempionatai, koncertai.
„Mūsų darbas, susijęs su maistu – bendraujame su tiekėjais, šefai gamina, mes patiekiame“, – aiškino J.Sabaliauskaitė.
Justina jau dirbo su „Ferrari“ komanda per „Formulės-1“ etapą Silverstoune, su „Aston Villa“ futbolo komanda, aptarnavo Lionelį Messi, kai šis su „Barcelona“ klubu buvo apsistojęs „Hilton St.George's Park“ Stafordšyre, koncertuose O2 arenoje Londone.
„Kai atvažiuoja tokio lygio futbolo žvaigždės, kaip L.Messi, viešbutis samdo mūsų bendrovę juos aptarnauti. Tik trys žmonės turėjome kortelę patekti į L.Messi kambarį. Jis buvo neseniai nusidažęs plaukus šviesiai, o aš tikėjausi, kad bus tamsiaplaukis. Įėjau – sėdi šviesiaplaukis. Galvoju: kas čia toks? Tik kai atsisuko, pažinau L.Messi. Jis santūriai pasisveikino, patiekėme maistą, paklausėme, ar nieko netrūksta ir išėjome. Neturime teisės pirmi užmegzti pokalbio, nebent klientas pats to nori“, – pasakojo J.Sabaliauskaitė.
Su Anglijos karaliene Elizabeth II Justina bendravo per Čeltnamo žirgų lenktynes, mat aptarnavo karališkąją ložę. Princą Williamą lietuvei ir jos komandai aptarnauti teko per naujo koledžo atidarymo šventę.
„Nustebino, kad princas prie mūsų priėjo, visiems paspaudė ranką, paklausė, kaip sekasi, padėkojo, – sakė J.Sabaliauskaitė. – Jis nebandė pasirodyti išskirtinis, o bendravo su mumis kaip su lygiais“.
Tris kartus Justina dirbo ypatingai svarbių klientų (VIP) restoranuose per J.Bieberio koncertus, taip pat – Adeles ir „Kings Of Leon“ koncertuose.
„Tačiau ne visada su žvaigždėmis pasikalbu. Mes, dirbdami, neturime laiko ir teisės pirmi užmegzti pokalbį, net negalime su savimi turėti telefono, kad nepultume fotografuoti, o žvaigždės irgi neturi laiko pokalbiams su mumis – svarbiausia, kad gerai atliktume savo darbą“, – tvirtino Aglijoje gyvenanti lietuvė.
Dirba ne pagal specialybę
Iš Šiaulių kilusi Justina į Jungtinę Karalystę išvyko prieš kiek daugiau nei dvejus metus baigusi mokyklą Lietuvoje. Nusprendusi, kad aukštąjį išsilavinimą geriau įgyti užsienyje, mergina pasirinko Angliją, nes ten jau 12 metų gyvena ir dirba vyresnysis jos brolis.
J.Sabaliauskaitė įstojo į Birmingamo universitetą studijuoti teisės ir kriminologijos. Studijoms lietuvė gavo paskolą Anglijoje, kurią grąžinti reikės tik tuomet, jei uždirbs pakankamai.
Atvykusi į Birmingamą Justina iškart pradėjo ir darbo ieškotis – išsiuntė šimtus gyvenimo aprašymų, todėl ne iškart suprato, kuri tai bendrovė, kai sulaukė atsakymo iš „Off to Work“.
„Nuėjau į darbo pokalbį ir buvau išsiųsta dirbti – bendrovė taip visada išbando naujus darbuotojus. Man teko dirbti žinomo komedijos meistro pasirodyme „Barcleycard“ arenoje Birmingame. Į tą šou susirinko 15 tūkstančių žiūrovų, o man, neturėjusiai jokios darbos patirties – net kavinėje, buvo šioks toks šokas. Juk net ne gimtąja kalba turėjau bendrauti, bet kažkaip išsisukau“, – prisiminusi juokiasi Justina.
Pradėjusi nuo padavėjos, J.Sabaliauskaitė gana greitai kilo karjeros laiptais – jau po 7 mėnesių buvo pakviesta į bendrovės būstinę Birmingame mokymams ir netrukus buvo pakelta iki vadybininkų. Dabar ji pati buria savo komandą renginiams.
„Off to Work“ turi būstines ne tik Birmingame, bet ir Londone, Kardife, Mančesteryje.
Justinai nebuvo itin sunku derinti darbą ir studijas, mat bendrovė pasiūlė laisvą grafiką – mergina pati galėjo rinktis, kuriuose renginiuose dirbti ir kiek laiko skirti darbui.
„Paskaitos baigdavosi apie ketvirtą popiet, o nuo šešių jau galėdavau dirbti renginyje penkias šešias valandas. Žinoma, pasitaikydavo ir renginių, kurie baigdavosi ketvirtą ryto ir, pamiegojusi kelias valandas, turėdavau vykti į universitetą, bet kažkaip sukausi. Skųstis tikrai negalėjau, nes pinigų pakako ne tik buto nuomai“, – pasakojo J.Sabaliauskaitė.
Pastarąją vasarą gavusi universiteto diplomą, mergina dar labiau pasinėrė į darbą – iš pradžių dirbusi su mažesniais renginiais, pastaruoju metu ji vis dažniau siunčiama į itin didelius renginius ar aptarnauti žvaigždžių.
Kai itin svarbių renginių nėra, bendrovė merginą siunčia padėti indų ar pakistaniečių vestuvėse. Justina net sulaukė pasiūlymo pereiti dirbti pas šias vestuves rengiančią bendrovę, bet atsisakė.
„Šis pasiūlymas man buvo didelė garbė, nes esu ne indė ir indiškai nekalbu. Tačiau kol kas nenoriu keisti darbo, nes vestuvės – pernelyg siaura sritis, palyginti su tuo, ką darau dabar“, – aiškino Justina.
Svajoja apie savo verslą
Dabartinis darbas J.Sabaliauskaitei suteikia galimybę susipažinti su skirtingais įdomiais žmonėmis, padeda tobulinti vadybos įgūdžius, nes nuolat tenka dirbti su skirtinga komanda, be to, leidžia išvengti rutinos, nes kiekvienas renginys – atskira istorija.
Anksčiau svajojusi dirbti policijoje arba kariuomenėje, nes senelis buvo karininkas, Justina rinkosi teisės ir kriminologijos studijas. Tačiau pradėjusi dirbti „Off to Work“, nutarė mėginti įsitvirtinti šiame versle. Ateityje, kai įgis pakankamai patirties, galbūt norėtų įsukti ir nuosavą verslą.
„Mums tenka dirbti su garsiausiais virtuvės šefais. Tokiais, kaip Jamie Oliveris ar Michelis Roux – jo su broliu įkurtas restoranas buvo pirmasis Jungtinėje Karalystėje, gavęs tris Michelin žvaigždutes. Darbas su tokiais žmonėmis – ne tik neįkainojama patirtis, bet ir dar labiau neįkainojamos pažintys“, – sakė J.Sabaliauskaitė.
Auginti vaikų – namo
Tačiau kad ir kaip gerai Anglijoje jaustųsi, kad ir kokią stulbinamą karjerą ten padarytų, savo ateitį Justina regi tėvynėje.
„Vaikus norėčiau auginti tik Lietuvoje“, – netikėtai pareiškia. Jai nepatinka, kad Anglijoje – per daug tautų ir kultūrų, kad žmonės šiurkštūs, o miestuose beveik nelikę žalumos.
„Lietuvoje – daugiau vietos, daugiau gamtos, – įsitikinusi J.Sabaliauskaitė, – o Anglijoje, jei gyveni mieste, vaikai užauga kone gatvėje. Nei ežero šalia, nei miško. Ten – per daug žmonių, per daug namų. Be to, norėčiau, kad mano vaikai kalbėtų lietuviškai“.
Tačiau kalbėti apie šeimą Justinai – kol kas gerokai per anksti. Ji net neturi artimo draugo, nes dabar gyvena karjera.
„Mano močiutė nuolat kartodavo: „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Esu jauna, todėl noriu susikurti gerovę, o tada bus galima pamąstyti ir apie šeimą“, – šyptelėjo Anglijoje karjerą daranti, bet į tėvynę grįžti svajojanti lietuvė.
