Į pensiją išėjęs protestantų tikėjimo dvasios vadovas Philipas Clementsas (79 m.) į Angliją grįžo be cento kišenėje. Taip nutiko dėl to, jog jis pardavė savo 214000 svarų sterlingų (240000 eurų) vertės namus Kente, kad savo draugo Florino Marino gimtajame mieste Bukarešte jam nupirktų butą.
Philipas ir Florinas susituokė balandžio mėnesį, tačiau vos tik buto dokumentai buvo perrašyti jaunuolio vardu, modelis nusprendė skirtis.
„Mail Online“ senyvo amžiaus vyras atskleidė, jog nė neįtarė, kad jo antroji pusė jau turėjo susiradusi naują partnerį.
„Nė nenutuokiau, kad jis turi kitą mylimąjį. Juo galėjo tapti ispanas, kartu su Florinu dirbantis televizijoje. Kada nors apie tai jo paklausiu“, – sakė jis.
Norėjo pasirūpinti mylimojo ateitimi
Vedęs jaunuolį, buvęs pastorius prisipažino pasielgęs kvailai. Nupirkdamas jam butą, vyras norėjo savo antrajai pusei užtikrinti stabilią ateitį.
„Kai mudviejų santykiai buvo puikūs, butą perrašiau jam, kad po mano mirties jis turėtų kur gyventi. Man 79-eri. Tikėjausi, kad taip jam padėsiu. Taigi, jis dabar turi butą ir aš niekaip jo neatgausiu, – tęsė vyras. – Nekaltinu Florino dėl to, kad jis pasisavino šį turtą, kadangi pats jam jį savanoriškai padovanojau. Tikėjau, kad mudu gyvensime kartu tol, kol aš iškeliausiu.“
Su Florinu Philipas susipažino internetinėje pažinčių svetainėje. Vyras pardavė Kente esančius savo namus ir Bukarešte įsigijo butą, kurį perrašė Florinui.
Po įvykusio gana didelio ginčo pastorius grįžo į Jungtinę Karalystę. Jo kišenėse ir banko sąskaitoje švilpavo vėjai. Philipas gailėjosi, jog perrašė butą savo buvusiam draugui.
„Pasielgiau tikrai kvailai. Tą akimirką galvojau širdimi, o ne smegenimis, kaip reikėjo“, – tęsė jis.
Norėjosi patirti paskutinį nuotykį
Pensininkas prisipažino, kad jo ir Florino santykiai, kuomet juodu gyveno Rumunijoje, buvo geri.
„Aš įkalbėjau Floriną kraustytis į Bukareštą. Man dar norėjosi nuotykių, o šis galėjo būti paskutinis. Myliu Bukareštą ir pačią Rumuniją. Man teko garbė susipažinti su Florino tėvais, su kuriais labai gerai sutariau, pradėjau mokytis rumunų kalbos“, – teigė Philipas.
Vyras taip pat pridūrė, jog jis ir Florinas dažnai pykdavosi, kadangi jaunuolis labai mėgo vėlyvus vakarus mieste.
„Tai, jog jis mažiausiai du kartus per savaitę linksmindavosi mieste, mane skaudino. Pažinojau tik kelis jo draugus, tačiau nė vienas jų nemokėjo angliškai. Jaučiausi izoliuotas, tačiau dėl to kaltas tik aš pats. Žinojau, jog jis taip elgsis, – pasakojo pastorius. – Mudviejų santykiai tapo nepakenčiami, mes nuolat pykomės. Net nepamenu, dėl kokių menkniekių aš ir Florinas susiginčydavome. Jis taip pat nemėgo būti pažadintas iš miego. Jei netyčia jį prikeldavau, Florinas labai įniršdavo, kadangi namo jis grįždavo vėlai naktį, o rytais mėgdavo pamiegoti.“
Išgelbėjo draugai
Grįžęs į Jungtinę Karalystę, Philipas buvo palūžęs, tačiau artimųjų ir draugų palaikymas jam padėjo.
„Mano draugai mane labai palaikė. Grįžęs gyvenau pas daug savo pažįstamų, kadangi neturėjau namų. Visai neseniai gavau pasiūlymą atsikraustyti pas vieną iš šalia Kento gyvenantį pažįstamą. Turėsiu savo kambarį, jame itin jauku. Man labai pasisekė, kad turėsiu kur nakvoti“, – džiaugėsi jis.
Po to, kai Philipas paliko savo sutuoktinį, Florinas ir jis vis dar palaiko glaudžius ryšius. Prieš 2 savaites jaunuolis lankėsi pas pastorių.
Philipas ilgisi modelio ir prisipažino vis dar turintis viltį, jog juodu susitaikys ir apsigyvens Jungtinėje Karalystėje.
„Pavasarį Florinas planuoja kelioms dienoms pas mane atvykti. Šio vizito metu mudu ruošiamės pasidairyti parduodamo buto. Visa tai priklauso nuo paties Florino ir jo karjeros sėkmės. Vaikinas nori tapti modeliu arba žinomu televizijos veidu“, – sakė Philipas.
Ideali santuokos pradžia
Florinas su Philipu susipažino maždaug 2014-aisiais. Tuo metu jaunas vaikinas dirbo virėju bare ir uždirbo labai mažai. Šių metų balandį pora, nepaklususi Anglijos Bažnyčiai, prieštaraujančiai tos pačios lyties santuokoms, vis dėlto sumainė aukso žiedus. Nors vedybinis gyvenimas iš pradžių klostėsi gana neblogai, po kurio laiko situacija pasikeitė. Nepažįstamoje šalyje, kurioje turėjo vos kelis draugus ir nemokėjo vietinės kalbos, pensininkas jautėsi izoliuotas.
Pora, teigiama, išsiskyrė dėl Florino nepaliaujamų naktinių linksmybių mieste, kurioms Philipas buvo per senas.
„Iš pradžių vaikščiodavome į kiną, apsipirkinėdavome. Jis mokėjo mane pralinksminti, – prisiminė Philipas. – Rugpjūčio mėnesį kuriam laikui grįžau į Angliją, kadangi reikėjo apsilankyti pas gydytojus. Man grįžus pas Floriną, mudu stipriai susipykome. Mano nuomone, jo prieš mane nukreiptas pyktis buvo be jokio priežasties. Iš dalies dėl mūsų nesutarimų kaltas esu ir aš, tačiau nusprendžiau, kad mudviem ateities kurti neišeis. Jaučiausi vienišas, nemokėjau kalbos ir neturėjau draugų. Florinas daug laiko praleisdavo mieste, namo grįždavo tik paryčiais. Su juo linksmintis man nebuvo galima, kadangi aš tam per senas. Giliai širdyje nesutikau su tokiu jo pasisakymu, tačiau pasitikėjau mylimu žmogumi.“
Prašomas draugų, Philipas grįžo namo. Kadangi už parduoto namo pinigus savo antrajai pusei nupirko butą, buvęs pastorius tapo benamiu, o juo rūpintis ėmė draugai.
„Liūdėjau ir buvau nelaimingas, o Anglijoje likę draugai maldavo jį palikti. Florinas palydėjo mane iki oro uosto. Aš netekau visko – namų ir sveikatos. Ilgą laiką glaudžiausi pas draugus. Gailiuosi pardavęs savo namus. Tai aš pasiūliau kraustytis gyventi į Rumuniją, tačiau dabar manau, kad jei būtume likę čia – Anglijoje, mudu vis dar būtume kartu. Nebūčiau buvęs toks izoliuotas, o ir jis būtų turėjęs ką veikti.“
Anglijos Bažnyčios taisyklėse teigiama, jog dvasininkai negali vesti tos pačios lyties asmenų. Jiems leidžiama gyventi drauge, tačiau būtina laikytis celibato.
Buvęs pastorius pasakojo, jog visos savo karjeros metu jis slėpė tikrąją savo orientaciją, kadangi Bažnyčia buvo neigiamai nusiteikusi prieš homoseksualumą, tačiau dabar vyras gali būti tikruoju savimi.
