Vestuvių ceremonija vyko Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, o šventė – Pagraumenės malūne už 42 km nuo Klaipėdos. Būtent šį atstumą pora įveikė sraigtasparniu.
Nė vienas iš svečių nežinojo apie jų laukiančią staigmeną – jiems buvo sakyta, kad jaunieji atvyks kabrioletu. Apie sraigtasparnį žinojo tik sodybos šeimininkė, nes su ja reikėjo aptarti jo nusileidimo galimybes, ir šventės vedėjas.
Vedėjas buvo pakvietęs svečius parepetuoti, kaip sutiks kabrioletą su jaunaisiais, o tie nusileido tiesiai iš dangaus. Visiems svečiams tai paliko didžiulį įspūdį ir tapo visos šventės „vinimi“.
„Dar ir dabar draugai man sako, kad, išgirdę ar pamatę kažkokį skrendantį objektą, iš karto pagalvoja apie mūsų vestuves“, – nusijuokė Evelina.
Ar sraigtasparnį gauti nebuvo sudėtinga? Pasak Evelinos, gana ilgai teko laukti paslaugos teikėjų atsakymų. Pora tiesiog žinojo, kad sraigtasparnis skraidina norinčiuosius nuo vieno Klaipėdos viešbučio stogo virš miesto, taigi užklausė, ar negalėtų nuskraidinti ir toliau. Ir sužinojo, kad tai įmanoma, jei tik bus nusileidimui tinkama vieta. Na, o kainavo ši paslauga 750 eurų.
Ar skristi sraigtasparniu nebuvo baisu? „Vyras nebijojo, o aš jaudinausi. Jausmas skrendant sraigtasparniu kitoks, nei lėktuvu – graso izoliacija silpnesnė, mažai vietos, gali dairytis į visas puses. Bet dabar džiaugiuosi, kad šiam žingsniui pasiryžau“, – pasakojo Evelina.
Šią vasarą įvykusias vestuves pora planavo savarankiškai, o joms ruoštis pradėjo dar prieš metus, tad viską susiplanuoti pavyko gana sklandžiai. Paskutinė savaitė prieš šventę buvo visai rami. Ir per šventę didesnių nesklandumų nekilo.
Šiek tiek nepatogumų sukėlė tik nuotakos suknelė – ji buvo su ilgu šleifu, su kuriuo vaikščioti ar šokti nebuvo patogu, o jį nusegti pasirodė sudėtinga, nors pardavėjas buvo sakęs, kad tai visiškai paprasta.
Lemtinga pažintis delfinariume
Dėl savo jausmų prieš vestuves septynerius metus draugavusi pora neabejojo. Susipažino jie dar seniau, prieš dešimtmetį, kai abu buvo aptarnaujančiojo personalo darbuotojai delfinariume. „Man Robertas krito į akį iš pirmo žvilgsnio, bet jis į mane nekreipė didesnio dėmesio, taigi tada nieko tarp mūsų neįvyko. Gal todėl, kad tada man buvo 18 metų, jam – 23, o tokiame amžiuje penkerių metų skirtumas yra juntamas“, – sakė Evelina.
Po trejų metų ji atsitiktinai sutiko Robertą mieste. Tuo metu jis dirbo Ispanijoje, o į Klaipėdą grįžo trumpam, pasikeisti paso. Tačiau jų atnajinti santykiai taip greitai tapo rimtais, kad atgal į Ispaniją vyras taip ir neiškeliavo.
Pora gyveno kartu ir iki vestuvių, tad po jų gyvenime tarsi ir niekas nepasikeitė. „Niekas nepasikeitė mūsų gyvenime išoriškai, bet viduje kažkokius pokyčius jaučiu – rodos, mūsų santykiai tapo rimtesni nei iki šiol. Ir tai yra geras jausmas“, – sakė Evelina.
