1940 metais dvidešimt vienerių J.Klusas pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Sovietų represijų išvengęs vyras vėliau buvo mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, traukėsi į Vakarus, Prancūzijoje buvo paimtas į nelaisvę, įstojo į šios šalies Svetimšalių legioną, tačiau po vienerių metų tarnybos nusprendė palikti laisvą pasaulį ir sugrįžti į tėviškę.
Pasveikino Šiaulių meras
Šiais prisiminimais J.Klusas pasidalino antradienį savo namuose sulaukęs svečių – šimtametį pasveikinti atvykę Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Vilma Melenienė jam palinkėjo dar daug gražių gyvenimo metų.
Ilgaamžį austa juosta perrišęs ir Trispalvę padovanojęs A.Visockas paklausė, ko šimtametis galėtų palinkėti šiauliečiams.
„Šiauliams linkiu gerovės ir klestėjimo, o šiauliečiams gero gyvenimo“, – tarė J.Klusas.
V.Melenienė šimtamečiui įteikė voką su 145 eurais ir puokštę gėlių.
Nusprendė grįžti į Tėvynę
Raseinių rajone, Puodžių kaime gimęs J.Klusas augo gana gausioje šeimoje – turėjo tris brolius ir dvi seseris.
Gerais ir labai gerais pažymiais pradžios mokyklą baigusiam J.Klusui jaunystėje teko patirti sunkių išbandymų.
Karo audros į Prancūziją nublokštas ir tarnybą šios šalies Svetimšalių legione pradėjęs J.Klusas turėjo būti išsiųstas į Pietryčių Azijoje esančią Prancūzijos koloniją.
„Pamaniau, kad ir mano kaulų niekas į Tėvynę neparveš, todėl nusprendžiau paklausyti man į namus sugrįžti siūliusio Sovietų Sąjungos konsulo“, – lemtingą žingsnį prisiminė J.Klusas.
Nebesitikėjo sulaukti gyvo
Iškart į namus J.Klusui grįžti nepavyko – jam dar kurį laiką teko pagyventi Ukrainoje.
Trejus metus apie J.Klusą jokios žinios neturėję namiškiai jau nebesitikėjo jo išvysti gyvo.
Grįžęs į Lietuvą J.Klusas technikume įgijo veterinarijos felčerio specialybę, dirbo įvairiuose ūkiuose, pieninėje, vedė.
Su vos prieš pusantrų metų Anapilin išėjusia žmona 60 metų santuokoje pragyvenęs J.Klusas susilaukė trijų sūnų ir vienos dukters. Senolį džiugina ir septyni anūkai bei penki proanūkiai.
Žinojo, kad yra išeitis
Gyventi į Šiaulius J.Klusas persikėlė 1980 metais, jau sulaukęs pensijos.
„Tėvas iki šiol stebina savo atmintimi ir proto aštrumu. Tiesa, sveikata pastaruoju metu jis pasigirti jau nebegali.
Tėvą kamuoja glaukoma, jis blogai mato, todėl daugiausia laiką leidžia klausydamasis radijo“, – sakė šimtamečiu besirūpinanti jo dukra Violeta Dubikaitienė.
Paklausta, kokia jos tėvo ilgaamžiškumo paslaptis, V.Dubikaitienė atsakė: „Gyvenimas tėvui nepagailėjo išbandymų, tačiau jis visada išlikdavo pozityvus, visada žinojo, kad yra išeitis“.
