Šeimos bėdos prasidėjo beveik prieš trejus metus – Raimonda pajuto, kad jos balsas prikimęs. Vis ėjo pas gydytojus ir sulaukdavo tai gripo, tai anginos diagnozės, tai vienokių, tai kitokių vaistų. Tai tęsėsi apie pusmetį.
Galiausiai moteris su ašaromis akyse Naujosios Akmenės gydytojų išsiprašė siuntimo pas specialistus į Šiaulius. Ten nuvykę išgirdo, kad gali būti vėžys. Buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Eilėje būtų reikėję laukti 2,5 mėnesio, bet už 250 eurų mokestį jis buvo atliktas tą pačią dieną. Po to buvo skirta biopsija.
Pirminė diagnozė buvo pirmos stadijos limfoma (dar vadinama kraujo vėžiu). Skirtas švitinimas. Po trijų mėnesių gydymo, kuris nedavė rezultatų, atlikti pakartotiniai tyrimai ir nustatyta daug baisesnė diagnozė – ketvirtos stadijos karcinoma. Moters žandikaulyje aptiktas 4 cm auglys.
„Galvojome medikus paduoti į teismą dėl neteisingos pirmosios diagnozės, bet pasitarę su teisininku supratome, kad įrodyti savo tiesą būtų labai sunku ir ilgai užtruktų. Tik labai apmaudu, kad žmona tris mėnesius gydyta be reikalo – gal tuo metu tikrasis auglys įgijo atsparumo vaistams“, – svarstė Mantas. Ir pridūrė, kad dabar jie ir patys mato, ir patarimų sulaukia, ką būtų reikėję daryti kitaip, bet iš tokių svarstymų dabar jokios naudos.
Kai Raimondai diagnozuota karcinoma, jai skirta chemoterapija bei biologinė terapija. Moteris gydyta beveik metus, kol pradėjo reikštis stiprus šalutinis poveikis. Nors tikėtasi, kad agresyvi chemoterapija bus veiksminga, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad liga progresavo 58 proc. Vėžiniai pažeidimai, prasidėję žandikaulyje ir burnaryklėje, vėliau persimetė prie dantų, ausies, taip pat ir prie kaklo slankstelių.
„Kai sužinojome, kad liga progresuoja ir mums skirtas gydymas nepadeda, paklausėme gydytojos Šiauliuose, ką daryti toliau. Išgirdome atsakymą: „Nežinau“. Štai tada mus apėmė visiška neviltis. Bet bandome ieškoti išeičių, nepasiduoti ir kažką daryti“, – sakė Mantas.
Tuomet šeima kreipėsi į Nacionalinį vėžio institutą Vilniuje ir ten išgirdo apie dar vieną galimybę – imunoterapinį gydymą. Gydytojas onkologas Vincas Urbonas paruošė paraišką su medikų konsiliumo išvadomis Valstybinei ligonių kasai dėl imunoterapinio gydymo kompensavimo (gydymo kaina metams, pasak mediko, galėjo siekti 100 000 eurų). Tačiau Valstybinė ligonių kasa prašymą atmetė. „Jie atsakė, kad prašymas atmetamas, nes yra alternatyvių gydymo metodų. Kokie tai metodai, jie nenurodė, o medikai sako, kad jų nežino“, – piktinosi Mantas.
Ieško kitų galimybių
Nors gydytojas onkologas atsisveikindamas šeimai patarė nesusidėti su šarlatanais, jie ėmė domėtis, kad ką gali pasiūlyti, ir atrado privačią kliniką, siūlančią vėžio gydymą, Kaune bei kitokių gydymosi galimybių, kurios oficialiai nėra patvirtintos.
Dabar moteris gydosi alternatyviu iš užsienio atvežtu preparatu. „Ji sako, kad burnoje kartais pajunta kartų skystį – gal tai ardosi auglys?“ – vylėsi vyras.
Be to, jie sulaukė gerų atsiliepimų apie kompleksinį gydymą Vokietijoje bei Maskvoje. Ten stipria koncentruota lazerio šviesa švitinamas motininis auglys, kol galiausiai jis nunyksta. Teigiama, kad sunaikinus motininį auglį nunyksta ir metastazės. Jei dabar taikomas gydymas bus neveiksmingas, šeima tikriausiai bandys keliauti į užsienį.
Taigi dabar Mačiai daugiau vilčių deda į alternatyvų gydymą, nors prieš tai labai norėjo imunoterapinio, kurio, kaip minėta, Ligonių kasos neskyrė.
„O kas mums belieka, juk reikia kažką daryti... Oficialus gydymas nepadėjo, pirmoji diagnozė apskritai buvo neteisinga, o gydymo šalutinį poveikį žmona labai pajautė. Turbūt dėl švitinimo pablogėjo jos klausa viena ausimi, be to, dėl jo sukietėjo jos žandikaulio raumuo ir gali pradėti tirpti kaulinis audinys“, – sakė Marius.
Žinoma, alternatyvus gydymas nemažai kainuoja, tad šeima renka jam lėšas socialiniuose tinkluose ir džiaugiasi, kad yra nemažai žmonių, kurie prisideda finansiškai ar duoda vertingų patarimų.
Vyras nepraranda vilties, kad žmona pasveiks. Ir ji pati tuo tiki, nors kartais, išgirdus dar vieną blogą naujieną, kad būklė vėl pablogėjo, ir apima neviltis.
Du kartus moteris jau buvo atsidūrusi ant mirties slenksčio. Vieną kartą – kai, atliekant biopsiją, užsivėrė jos kvėpavimo takai, o kitą – prieš kelias savaites, kai naktį kai iš gerklės prasidėjo intensyvus kraujavimas ir moterį greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Dabar ji jau namie.
Vaikai svajoja apie sveiką mamą
Raimondai nustatytas neįgalumas, bet ji vis dar dirba, nors ir nepilnu etatu, Akmenės sporto mokykloje. Ji – lengvosios atletikos mokytoja. Su mokiniais susišneka, nors prasižioti jai sunku ir kalba tai tyliau, tai garsiau.
„Viena vertus, aš ant jos pykstu ir sakau, kad būtų namie ir save tausotų. Antra vertus, aš ją suprantu – ji labai atsakinga moteris, o dabar vaikams baigiasi mokslo metai, taigi norisi laikytis įsipareigojimų. Ji pati sako, kad dirbdama jaučiasi geriau. Juk, kai galvoje yra minčių apie darbą, joje mažiau vietos lieka liūdnoms mintims, o jeigu vien sėdėtų namie, tai galvotų vien apie tai, kad kasdien jaučia skausmą, ir liūdėtų“, – svarstė Marius.
Jis taip pat dirba Akmenės sporto mokykloje – yra ne tik bokso mokytojas, bet ir sporto centro direktorius. Kartais, kai užplūsta niūrios mintys, galvoja, kad reikėtų imti neapmokamas atostogas ir tik būti namie su žmona, kad galėtų visą laiką ją palaikyti ir ja rūpintis. Bet po to prisimena sau, kad, nepaisant ligos, gyvenimas tęsiasi.
Mačiai vedę jau dešimt metų, o pora jie tapo, studijuodami Kūno kultūros akademijos trečiame kurse. Ir iki tol buvo pažįstami, kadangi abu kilę iš Akmenės rajono. „Girdėjau, kad kartais šeimos dėl panašių negandų išyra, bet man nesuprantama, kaip galima palikti mylimą žmogų bėdoje – mes visa tai ištversime kartu. Ir vis žaviuosi savo žmonos moraliniu tvirtumu ir stiprybe“, – sakė Mantas.
Kad mama sunkiai serga, žino ir vaikai. Kai per draugų gimtadienį reikia sugalvoti norą, jie sugalvoja: „Kad mamytė greičiau pasveiktų.“ Nes visa šeima tiki, kad taip ir bus.
Informaciją, kaip galima prisidėti prie Raimondos gydymo, rasite čia.
