Slaugytoja pasiūlė prie tėvo ausies padėti ligoninės telefoną, ir Abby bei kiti trys jo vaikai turėjo galimybę kalbėtis su savo tėvu daugiau kaip 30 valandų, kol jis mirė, rašo CNN.
„Tai buvo didžiulė palaima, – sakė Abby. – Tai leido man palaikyti tam tikrą artumą... Aš galėjau pasakyti tai, ką turėjau pasakyti, žinodama, kad tai pabaiga, ir nors negalėjau jo matyti ir laikyti jo rankos, tas ryšys telefonu buvo neįtikėtinai vertingas“.
Brolis ir seserys, telefonais prisijungę iš Danijos, Teksaso, Šiaurės Karolinos ir Niujorko, dalijosi prisiminimais, dainavo savo tėčiui dainas ir reiškė jam meilę.
76 m. tėtis „negalėjo kalbėti, bet mes galėjome girdėti jį kvėpuojant. Ir mes tiesiog leidome laiką kartu“, – pasakojo Abby.
Kartais pokalbiai nutildavo, tada kuris nors vienas pasakydavo: „Mes mylim tave, tėti, mes čia, su tavim, tėti“.
„Dėkojau tėčiui, kad jis buvo su manimi, kad mane mylėjo, – sakė Abby. – Atsiprašiau už tai, už ką turėjau atsiprašyti, atleidau jam už tai, už ką turėjau atleisti, ir tiesiog dalinausi prisiminimais bei dainomis“. Ji dainavo ir tas dainas, kurias tėtis grodavo gitara per šeimos iškylas.
„Aš norėjau jam priminti visus gerus mūsų patirtus laikus, kaip mes sėdėdavom aplink laužą, o jis grodavo gitara, todėl tiesiog pradėjau dainuoti tas dainas, – pasakojo moteris. – Mes visi girdėjome, kaip jis kenčia. Bet tiesiog jo kvėpavimo klausymasis buvo tarsi mūsų ryšys su juo, taip mes žinojome, kad jis dar gyvas“.
D.Aidaras buvo verslo teisininkas, kuris padėdavo žmonėms pradėti savo svajonių verslą. Jis mėgo padėti žmonėms ir buvo aktyvus bendruomenės narys.
Smulkųjį verslą turinčiai Abby karantinas sukėlė daug įtampos, bet tėvo mirtis privertė į viską pažvelgti iš kitos perspektyvos.
„Visiškai aišku, kad šeima ir meilė yra svarbiausia“, – sakė ji.
