Žinomas klaipėdietis dailininkas D.Andriulionis ir jo žmona gamtininkė, ekologė Dovilė gimę to paties mėnesio tą pačią dieną – lapkričio 25-ąją. Nors poros gimimo metai gerokai skiriasi, jie sutaria, kad nejaučia, jog būtų skirtingų kartų atstovai.
Abiejų požiūriai į gyvenimą ir vertybes sutampa. Todėl sutuoktinius būtų galima laikyti tobula šeima, nors prieš ją kuriant mylimieji turėjo abejonių, būgštavimų dėl bendros ateities.
Dėdė – kone lėliukas
Kol nesusitiko, tapytojas ir jauna moteris nė nesapnavo, kad taps mylimaisiais, lauksis kūdikio ir susituoks.
„Neieškojau žmonos ir net nesitikėjau dar kartą sukurti šeimą. Likimas taip viską sudėliojo“, – tvirtino D.Andriulionis, kuris prieš sutikdamas Dovilę jau buvo senokai išsiskyręs su antrąja žmona. Su ja tapytojas vaikų neturėjo.
Menininkas pirmoje šeimoje su žmona susilaukė dviejų sūnų, vienas jų prieš trejus metus žuvo per autoavariją. 43 metų Matas iš pirmos santuokos gyvena Londone, augina 12 metų dukrą.
Dano anūkei buvo keista, kad jos dėdė – kone lėliukas. Mažuoju broliu labai džiaugiasi Matas, jam siunčia dovanų iš Londono.
D.Andriulionis neslėpė, kad gimus Sauliukui labai pagerėjo santykiai su vyresniu sūnumi, jie pradėjo artimiau bendrauti, dažnai kalbasi telefonu. Vėlyva tėvystė tarsi iš naujo subūrė visą šeimą.
Paveikė aukštesnės jėgos
Gyvenimo vingiai išties gali būti nenuspėjami. Taip beveik prieš penkerius metus nutiko Danui ir Dovilei.
„Klaipėdoje vyko Galerijų dienos, visame mieste buvo surengta daug parodų. Aš užsukau į jo dirbtuves. Ir tarsi apakau nuo gražių dirbtuvių, pamaniau, kaip aš nežinojau, kad tokių meniškų erdvių yra Klaipėdos senamiestyje“, – apie pažintį su būsimu vyru 2015 metų rugsėjį pasakojo D.Andriulionienė.
Tąkart menininkas jos nesužavėjo nei išvaizda, nei flirtu. Viešnia taip pat neapžavėjo tapytojo. Jis nepažįstamajai tik užsiminė, kad norėtų padovanoti albumą, bet jau buvo visus išdovanojęs. Todėl jie atsisveikino.
„Sakyčiau, kad aukštesnės jėgos paveikė, nes kitą dieną mes netikėtai susitikome senamiestyje. Aš pėdinau iš darbo, pasukau kitu keliu nei įprastai, o Danas tuo metu pusę minutės stovėjo gatvėje, o po to pasuko į tą pusę, kur aš ėjau. Mudu susitikome Teatro aikštėje, jis mane pakvietė kavos, pasišnekėjome“, – prisiminė Dovilė.
Tuomet D.Andriulionis moterį pakvietė draugauti feisbuke, pasiūlė aplankyti kito žinomo menininko parodą.
Kadangi Dovilė turėjo viešnią iš Vokietijos, ją kitą dieną pakvietė pasidairyti po parodą drauge. Moterys užsuko ir į D.Andriulionio dirbtuves.
„Taip po truputėlį mezgėsi mūsų ryšys“, – pasakojo Dovilė.
Pora pradėjo susitikinėti, po savaitės išsiaiškino, kad yra gimę tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Čia Dovilė taip pat įžvelgė sutapimą, kuris, gali būti, turėjo reikšmės jų likimams susisieti.
Daug laiko leidžia atskirai
„Mes esame laisvi žmonės, kurių nevaržo bendro gyvenimo taisyklės“, – tvirtino per dvi vietas su vyru gyvenanti D.Andriulionienė. Menininkas turi butą ir dirbtuves senamiestyje, ji su vaiku daug laiko praleidžia su savo motina jos bute.
Tad šeima pagyvena tai vienur, tai kitur. O šiuo metu siaučiant koronaviruso pandemijai dažniau būna atskirai kiekvienas savo namuose – vengia artimo kontakto saugodami nuo ligų sūnų.
„Dėl to, kad nuolat negyvename po vienu stogu, problemos nedarome, į tai žiūrime laisvai“, – tikino D.Andriulionienė. Jei jie nuolat būtų kartu, greičiausiai ne sykį per dieną susipyktų.
„Juokiamės, kad gyvename kaip meilužiai. Gerų santykių esmė ta, kad buities mažai“, – pripažino žmona.
Laisva gyvensena abiem tinka ir dėl to, kad skiriasi ir poros dienos režimas, įpročiai.
Dailininkas mėgsta pamiegoti iki vidurdienio, nes iki vėlumos tapo. O tuo metu, kol vyras miega, žmona jau būna daug darbų nuveikusi – septintą ryto keliasi sūnus, motina jį valgydina, prausia, su juo žaidžia, vėliau ruošia pietus.
„Danas rūko, man rūkymas nepatinka. Pati stebiuosi, kaip pakenčiu tą jo įprotį – nepakenčiu kitų rūkančių žmonių. Nesuvokiama, kaip galima rūkyti, išleisti pinigus žalingam įpročiui. Tik Danui kažkodėl darau išimtį“, – nusijuokė D.Andriulionienė.
Tapytojas su žmona ir sūnumi įprastai susitinka senamiestyje pasivaikščioti, kartais suka į mišką pakvėpuoti grynu oru. Jie mėgsta nueiti ir prie jūros, vasarą tėvas sūnų ne kartą vedėsi parodyti jachtų, nes pats – buvęs buriuotojas.
D.Andriulioniui nelengva sugaudyti mažylį, nes vaikas labai judrus. Bet tėvas džiaugėsi, kad Saulius labai smalsus, jam įdomu žvalgytis į jachtas, patinka ir dirbtuvėse žaisti su teptukais, piešti.
Sutuoktiniai lankosi vienas pas kitą, ir jiems toks gyvenimas tapo įprastas.
„Gyvename per dvi vietas, tai ji atvažiuoja su Sauliuku į senamiestį, tai aš pas juos važiuoju. Dovilė patogiau jaučiasi savo namuose, nes auginti vaikiuką labai padeda jos mama.
Aš daug laiko praleidžiu dirbtuvėse, man rūpi kūryba. Kai suskaičiavome, kiek parodų surengiau pernai, tiesiog pašiurpau – vienuolika!“ – pasakojo D.Andriulionis.
Žmoną taip pat stebina daugiau nei dukart vyresnio sutuoktinio produktyvumas: „Retas žmogus tokį kūrybingą gyvenimą gyvena. Danas daug ką daro, negali nedirbti.“
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
