Gintarė prisipažįsta, kad kai prieš maždaug penkerius metus tapo vilkiko vairuotoja, perdėta žmonių reakcija ją erzino: būdavo, turi aikštelėje „priparkuoti“ didžiulę mašiną, o ją stebi būrys žioplių ir ji pasimeta, bijodama, kad kažką padarys netinkamai.
Dabar į aplinkinių reakcijas Gintarė jau nekreipia dėmesio, be to, jų kiek sumažėjo. Ji yra pastebėjusi ir daugiau jaunų vilkikus vairuojančių merginų, o kai dirbti tik pradėjo, tai būdavo nebent vyresnės vyriško tipažo moterys.
Į Angliją lietuvaitė išvyko prieš vienuolika metų, tuojau po mokyklos baigimo – ten jau gyveno du jos broliai, šalis atrodė didelė ir viliojanti. Pradžioje dirbo „Ikea“ operatore, tada – grožio srityje, darė manikiūrą, o vėliau užsinorėjo kažko naujo.
Krovininį automobilį vairavo jos brolis, jai jo darbas atrodė nesudėtingas, taigi sutarė, kad Lietuvoje išsilaikiusi teises gaus darbą toje įmonėje, kur dirbo jis.
Ir dabar tuo darbu yra patenkinta: „Iš pradžių dar atrodė, kad didelę mašiną suvaldyti gali būti nelengva, bet kai sėdi kabinoje, tai visai paprasta. Man net keista, kodėl mažai moterų pasirenka tokį darbą. Jis nesunkus ir neblogai apmokamas, be to, pati pasirenku, kokiu grafiku noriu dirbti.“
Gintarė pripažino, kad tikriausiai turi vairavimo gyslelę. Paauglystėje ji tik ir laukė, kada pagaliau galės laikyti vairavimo teises. Jokių sunkumų moteriai nesukelia ir tai, kad Jungtinėje Karalystėje eismas vyksta kairiąja kelio puse – kai parvyksta į Lietuvą, lengvai persiorientuoja vairuoti dešiniąja. Nesunku ir, nuvykus į parduotuvę, iškrauti prekes iš vilkiko, jei to reikia – tereikia pasinaudoti tam skirta technika, niekas dėžių šiais laikais ant pečių netampo.
Kai dabar atsisėda už lengvojo automobilio vairo, šis jai atrodo visai miniatūrinis ir labai lengvai valdomas.
Pradėjusi nuo įmonės, kurioje dirbo brolis, vėliau ji darbovietę kelis kartus keitė – vis ieškojo geresnių sąlygų. Eidama į darbo pokalbius, girdėjo ir replikų, kad gal ne ten pataikė, bet dabar kolegos jau žino, kad ji vairuoja gerai ir užduotis atliks laiku.
Į avarijas pakliuvusi žavioji vairuotoja nebuvo, o smulkesnių nesklandumų kartais pasitaiko. Štai sykį pražiopsojo kelio ženklą, kad sunkiasvoriams automobiliams važiuoti negalima, ir pasukusi keliu privažiavo tiltą, po kuriuo pratilpti negalėjo. Susinervino, kad ženklą pražiopsojo ir dar turės apsisukti siaurame kelyje, bet manevras pavyko – ją stebėję kiti vairuotojai po to rodė pakeltus nykščius.
Moteris gyvena Piterboro mieste, o važinėja po visą šalį. Yra vežiojusi ir bulves, ir konteinerius iš oro uosto, ir ant pakabų sukabintus drabužius.
Paprastai nuo gyvenamosios vietos daug nenutolsta, mat yra nusiteikusi dirbti kasdien po 5-6 valandas. „Žinau, yra tokių lietuvių, kurių tikslas – uždirbti kuo daugiau, tad jie dirba po keliolika valandų per parą. Bet aš nesidraskau ir mieliau dirbu po pusdienį, kad liktų laiko ir kitiems dalykams, pavyzdžiui, sportui ir vaikui.“
Abu vyrai – lietuviai
Gintarės sūnui jau aštuoneri, jis – iš pirmosios jos santuokos. Prieš kurį laiką moteris išsiskyrė, o maždaug prieš metus sutiko naują draugą.
Darbe vyrų dėmesio ji sulaukia nuolatos. Kolegos ją draugiškai vadina „ledi“ arba „princese“, nuolat kalbina ir nepažįstami žmonės, prašo telefono numerio, bet ji su jais į kalbas nesileidžia. Buvo ir tokių atkaklių vyrukų, kurie skambino į jos darbovietę, mėgindami ją surasti.
Su savo dabartiniu vyru Gintarė susipažino socialiniuose tinkluose – jis ją užkalbino, o ji dar paabejojo, ar verta atsakyti, bet visgi tą padarė. Ir dabar su juo jaučiasi labai laiminga. Vyras geras, rūpestingas, labai gerai sutaria ir su jos sūnumi – jai tai buvo labai svarbu. Beje, abu jos sutuoktiniai – lietuviai.
Atsiminė vaikystės pomėgį
Maždaug prieš metus Gintarė atrado naują pomėgį – dainavimą. Dar vaikystėje svajojo apie atlikėjos karjerą, pasipuošdavo, pasidažydavo mamos kosmetika ir dainuodavo visiems, kas sutikdavo klausytis (turėjo ir mamos nupirktą mikrofoną). O prieš metus pagaliau prisiruošė pati įrašyti dainą – tiesiog šiaip sau, dėl smagumo, kad turėtų atsiminimui.
Susisiekė su atlikėju Stano ir jam išdėstė, ko norėtų. Nusiuntė ir nuorodą dainos, į kurią panašią norėjo įrašyti. Tada Stano jai dainą sukūrė, ir jie kartu ją įrašė.
To Gintarei pasirodė negana – procesas patiko, tad pradėjo lankyti vokalo pamokas ir neseniai įrašė dar vieną dainą, šįkart – sukurtą Irūnos. Sausį pristatys ir dar vieną dainą, skirtą savo vyrui.
Taigi dainavimas ją įtraukė, bet dar nežino, ar iš to išeis kas nors rimčiau.
Sulaukė ir patyčių
Gintarė prisipažįsta, kad iš pažįstamų žmonių apie savo veiklą – ir dainavimą, ir vairavimą – sulaukia gražių žodžių. Kartais palaikančių žinučių sulaukia ir iš nepažįstamų žmonių, bet kartais jie ir kritikuoja.
„Komentaruose ir mano išvaizdą visaip aptarinėjo, ir rašė, kad geriau nedainuočiau, komentavo, kad jei aš vairuoju taip, kaip dainuoju, vadinasi, labai blogai... Bet nesuprantu, kodėl jie mane seka, jeigu nepatinku? Stengiuosi į tokius komentarus nekreipti dėmesio ir galvoju, gal tų žmonių gyvenimas sunkus, o jie – tikrai nelaimingi, jei jiems taip norisi pasityčioti iš tų, apie kuriuos nieko nežino“, – kalbėjo Gintarė.
Ji su vyru pagalvoja ir apie grįžimą į Lietuvą. Dabar jie namus nuomojasi, o kartais susimąsto apie nuosavą būstą. Šiaip jau jiems patinka gyventi ir dirbti Anglijoje, bet kai pagalvoja apie savo namus, kažkodėl mintys krypsta į Lietuvą.
