Gaisro metu namuose buvo Konstantinas Deriuginas (43 m.) su 6 vaikais. Jo žmona Tatjana su septyniais vaikais, tarp jų ir mažiausiu, kuriam vos 9 mėnesiai, bei vyriausiąja, kuriai 18 metų, per šventes buvo išvykusi pas gimines į Rusiją.
Konstantinas pasakojo, kad gaisras prasidėjo gyvenamajame vagonėlyje, stovėjusiame už kelių metrų nuo namo. Jame vyresni vaikai mėgdavo leisti laiką atskirai nuo mažųjų. Nelaimės priežastis iki galo neaiški, bet vyras įtaria, kad vagonėlyje buvo palikta įjungta krosnelė.
„Vaikai šventinę naktį apie 1 val. dar sėdėjo prie stalo, o aš buvau susiruošęs gultis, kai dingo elektra. Bet nenustebau – mūsų namuose, įjungus daugiau elektros prietaisų, kartais taip nutinka. O netrukus vaikai pradėjo šaukti, kad dega vagonėlis. Čiupau gesintuvą ir išlėkiau jo gesinti. Kai gesintuvas nustojo veikti, gesinau vandeniu.
Liepsna tik didėjo, o vėjas ją pūtė į mūsų namo pusę. Kai nuo karščio sprogo toje pusėje buvęs namo langas, supratau, kad viskas labai rimta. Vaikai buvo lauke, o aš nubėgau į namus – pirmą kartą kuo toliau nunešiau dujų balioną, antrą kartą pagriebiau dokumentus, trečią – kai kuriuos daiktus. Kai norėjau bėgti į namą ketvirtą kartą, buvo pernelyg daug dūmų“, – pasakojo vyras.
Jis prisipažįsta, kad tik po to iškvietė ugniagesius – ištiktas šoko anksčiau nesusiprato to padaryti. „Buvo sunku patikėti, kad taip gali būti – dar ką tik namie vaikai per skaipą kalbėjosi su mama, o po 10-15 min. jau viskas degė“, – sakė jis.
Tad, nors ugniagesiai 15 km atstumą iki Driškūnų kaimo įveikė greitai, šeimos namų jie nespėjo užgesinti – liko tik krosnis ir pamatai. Tiesa, buvo išgelbėtas tvartas su gyvuliais, garažas, sandėliukas. Šeima ūkininkauja, laiko apie 10 karvių, keletą avių ir ožkų, būrį vištų.
Kai vaikai nusiuntė mamai video įrašą su liepsnojančiais namais, ši pradžioje pamanė, kad tai nevykęs pokštas. Visgi po švenčių jai teks grįžti ne namo, o į laikiną būstą.
Dabar Konstantinas su šešiais vaikais laikinai apsistoję Visagine dviejų kambarių bute. Reikiamų daiktų, drabužių, buitinės technikos turi – visko, ko reikėjo, parūpino geri žmonės. „Sunku ir apsakyti, kaip mane nustebino ir nudžiugino žmonių gerumas. Esu jiems iš visos širdies dėkingas už paramą. Būtent jų dėka pavyko nepalūžti po šios nelaimės“, – sakė Konstantinas.
Visgi prasitarė, kad dar labai praverstų finansinė parama – labai nori atstatyti savo prarastus namus, o tam reikės didelių investicijų.
Iš laikino buto netrukus persikels į savivaldybės skirtą socialinį būstą Kaniūkų kaime, netoli buvusių namų, tik tame būste dar vyksta remonto darbai. Jau galvoja ir apie nedidelį kilnojamą namelį, kurį pasistatytų šalia gaisravietės, kad galėtų ten apsistoti ir rūpintis gyvuliais.
Į Lietuvos kaimą – iš Maskvos
Apie savo bėdas Konstantinas pasakojo rusiškai – lietuvių kalbos jis dar gerai nemoka, mat su žmona ir tuomet dar aštuoniais vaikais į Lietuvą gyventi atvyko iš Maskvos 2013 m. Jokių giminių nei šaknų čia neturėjo, tiesiog su žmona nuo pat vedybų svajojo apie gyvenimą kaime ir savo ūkį.
„2012 m. mes, kaip daugiavaikė šeima, gavome kelialapį į užsienį, į Lietuvą. Dvi savaites gyvenome Kaltanėnuose prie Žeimenio ežero ir tiesiog įsimylėjome Lietuvą, jos gamtą ir žmones. Tada pasidomėjome nekilnojamojo turto kainomis lietuviškame kaime ir jos mums taip pat patiko, tad jau po metų jau įsigijome ūkį ir persikraustėme čia gyventi“, – pasakojo vyras.
Gyvenimu Lietuvoje, Driškūnuose, šeima buvo labai patenkinta. „Čia jaučiuosi savo namie – Maskvoje taip gerai niekad nesijausdavau“, – sakė Konstantinas.
Bet trylika vaikų auginti turbūt labai sunku? „Taip, kartais būna nelengva, bet visus juos labai mylime. Mes su žmona – krikščionys, tad esame nusiteikę turėti tiek vaikų, kiek Dievas davė“, – sakė daugiavaikis tėvas.
Dar jis prasitarė, kad gyvendamas Rusijoje apie lietuvius girdėdavo ir negražių kalbų, bet dabar mato, kad jie – geri žmonės, o dar kartą jų gerumu įsitikino, susidūręs su nelaime.
Padėką reiškia ir seniūnas
Dūkšto seniūnijos seniūnas Antanas Šakalys sakė, kad penkiolikos asmenų Deriuginų šeima šiuo metu seniūnijoje pati didžiausia. Priekaištų jai valdininkas neturi: tėvai negeria, yra be žalingų įpročių, ūkininkauja, vaikais rūpinasi tinkamai, leidžia juos ir į muzikos mokyklą.
„Ši nelaimė skaudi mums visiems. Bet esame labai dėkingi žmonėms už jų paramą ir gerumą – šeimai padėti tuojau susivienijo Kaniūkų ir Dūkšto bendruomenės, taip pat sulaukėme paramos iš Utenos, Ignalinos, net Vilniaus ir Klaipėdos. Daiktais šeima aprūpinta, o piniginės aukos jai vis dar praverstų – jie nori atstatyti savo namus, o darbo teks imtis nuo nulio. Ir dar reikės pasirūpinti, kad namai būtų pritaikyti ne kelių asmenų šeimai, kaip buvo, o penkiolikai asmenų“, – sakė A.Šakalys.
Pridūrė, kad šeimai buvo siūlyta apsistoti ir bendrabutyje Ignalinoje, kur erdvės būtų daugiau nei jai skirtame socialiniame būste, tačiau šeima norėjo likti prie savo ūkio.
Kaip galima finansiškai prisidėti prie Konstantino namų atstatymo, sužinosite paspaudę čia.
