Kai vaikai traukia į netoliese esančią mokyklą, vis sustoja prie Agnetos namo ir aptaria puošmenas: skeletą ir antkapius, linksmai baisius stiklainius, paslaptingus šešėlius languose.
Dekoracijos patinka ir suaugusiems: ne vienas žmogus Agnetos klausė, kur ji gavo tų lipdukų, kurie puošia namų langus. Ji atsakė, kad tai ne lipdukai – tereikia katę ar raganą nusipiešti ant juodo didelio kartono lapo, išsikirpti ir lipnia juostele priklijuoti prie stiklo. Tik kažin ar klausiantieji pasinaudos jos patarimu – paprastai jie atsako, kad taip gražiai piešti nemoka.
Puošmenų pirkti Agneta neskuba – jai smagiau viską pasigaminti pačiai. Tiesa, prie namų gulintis skeletas – pirktinis, kainavęs gal 3 svarus.
Užtat šalia skeleto esančius antkapius pasigamino pati. „Kieme ilgą laiką gulėjo kelios nereikalingos stogo dengimui skirtos plokštės, ir aš sugalvojau jas paspalvint, papaišyti ant jų savo mėgstamais akriliniais dažais. Kadangi plokštės stovės lauke, dar jas nupurškiau laku. Tada su humoru ant antkapio parašiau, kad išnuomojamas kambarys su tyliais kaimynais – viena kaimynė vėliau klausė, ar juos turėjau omenyje“, – nusišypsojo Agneta.
Šalia skeleto ir antkapių stovi akriliniais dažais išpiešti baisuokliški stiklainiukai. Kai jų nuotrauką nusiuntė savo sesei, toji ją parodė kolegei, ši susižavėjo, parodė kitoms – dabar tie stiklainiai puošia ne tik Agnetos namus, bet ir kavinę, kurioje dirba jos sesuo.
Ne ką mažiau laiko nei papuošimai užėmė vyresnėlės dukters kostiumo gamyba. Šiemet Urtė tapo filmuko „Košmaras prieš Kalėdas“ („The Nightmare Before Christmas“) pagrindiniu herojumi Džeku Skelingtonu (Jack Skellington). Juodą švarką ir timpas mama nebrangiai pirko „labdaros“ parduotuvėje, pakoregavo švarko formą, drabužius nudažė dryžiais (naudojo tuos pačius akrilinius dažus). Iš veltinio atraižos pasiuvo šikšnosparnio formos kaklo puošmeną, jos kraštus sutvirtino vielute.
Skeleto galvą ruošė technika, kurią daugelis atsimena iš mokyklos laikų: prie pripūsto baliono „Lipalu“, kurį atskiedė vandeniu, klijavo kelis laikraščio sluoksnius. Kad jie greičiau džiūtų, teko pakurti židinį. Galvą nudažė, balioną susprogdino, o iškirpusi akis angas uždengė permatomu tinkleliu.
Urtė vakare pažiūrėjo minėtąjį filmą, kad pasisemtų įkvėpimo, labai juo susažavėjo ir planuoja jį vėl žiūrėti per tikrąjį Heloviną namuose.
Kai ryte mergaitė ruošėsi į mokyklą ir šventiškai dabinosi, mažoji sesė pabudusi nulipo laiptais ir labai išsigando.
Užtat jaunėlei mama pagamino kuklesnį nebaisų kostiumą – Luna sakė, kad ji nori būti pikta ragana, bet mama pasistengė, kad ji neatrodytų labai jau pikta.
Mokykloje Urtės kostiumas, suprantama, sulaukė daugybės komplimentų. Be abejo, būtų ir laimėjęs geriausio kostiumo konkursą, kaip ne sykį jau yra buvę ankstesniais metais, bet šiemet renginys atšauktas dėl COVID-19 grėsmės.
Kai tądien mama laukė iš mokyklos grįžtančios dukros, ši kažkur užtruko. Grįžusi pasakojo, kad ją užkalbino pažįstamas pagyvenęs kaimynas, norėjo jos kostiumą parodyti ir savo žmonai. Ją išgyrę kaimynai dar ir įdavė 5 svarus. Be to, jie sakė, kad mergaitei labai pasisekė, jog jos mama turi auksines rankas – iš dukros tai išgirdusi Agneta net susigraudino.
Kiti kaimynai prasitarė, kad, kai Helovino vakarą šitaip pasipuošusi Urtė su sesute ateis prašyti saldainių, joms jų tikrai nešykštės.
