Kol toks gyvenimas nusistovėjo, moteriai daugelį metų teko gyventi, mokytis ir dirbti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose: Pietų Korėjoje, Mauricijaus saloje, Kosta Rikoje. Tačiau sutikusi savo būsimą vyrą turką plastikos chirurgą prieš penkerius metus ji ryžosi savo gyvenimą kurti Stambule, su savo vyru susilaukė sūnelio ir sėkmingai sukasi grožio industrijos srityje.
– Kaip sekėsi Turkijoje adaptuotis? – pirmiausiai paklausiau Svajūnės.
– Turkija pasirodė mažiau draugiška užsieniečiams šalis, nei tos, kuriose gyvenau anksčiau. Čia svetimšaliui pritapti nelengva, kyla nemažai biurokratinių trukdžių – sunku gauti gyvenimo ir darbo leidimą. Darbdaviai pirmenybę teikia turkams, todėl įdarbinant užsienietį tenka įrodyti, kad jis yra labiau kvalifikuotas už vietinius darbuotojus. Taip pat egzistuoja kalbos barjeras. Turkai prastai kalba angliškai, o jų kalba – kietas riešutėlis. Visgi per pusmetį intensyvaus mokymosi jos pramokau.
– Dirbate plastinės chirurgijos klinikoje. Ar užsienietei moteriai nesunku vadovauti kolektyvui?
– Būtina suprasti Turkijos darbo kultūros ypatumus, kurie skiriasi nuo vakarietiško stiliaus. Vokiška disciplina čia yra sunkiai suprantamas dalykas, todėl tenka būti lanksčiai ir ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti nepriekaištingą veiklą.
Plastinė chirurgija yra gana moteriška sritis – didžioji dalis pacientų yra moterys, kaip ir ligoninės, klinikos darbuotojos. Vadovė moteris geriau jas supranta – čia jaučiu pranašumą prieš kai kuriuos vyrukus.
– Dirbate ir susilaukusi sūnelio. Kaip viską suderinate?
– Kadangi dirbame sau, galiu sau leisti planuotis darbus pagal vaiko dienos režimą. Svarbesni susitikimai vyksta, kol sūnus miega. Per pietų pertrauką einame į kiemą pasikarstyti vaikų žaidimų aikštelėje.
Vaikas auga darbinėje aplinkoje, apsuptas implantų ir nosies įtvarų. Gal ir ne idealiausia aplinka auginti vaiką, tačiau pandemija tikrai pakoregavo visus planus ir darželį atstoja klinika.
– Kokios paslaugos yra atliekamos jūsų klinikoje ir kurios iš jų populiariausios?
– Yra atliekamos tiek invazinės, tiek neinvazinės estetinės ir plastinės chirurgijos procedūros. Iš neinvazinių populiariausiomis išlieka botokso injekcijos ir hialiurono rūgšties užpildai (vadinamieji fileriai).
Pacientai atvyksta ir nosies ar krūtinės korekcijai, o neretai vienu metu ryžtasi ir keletui procedūrų – pavyzdžiui, nosies korekciją derina su viršutinės lūpos pakėlimu, ar krūtinės didinimą – su akių vokų korekcija… Daugiau nei pusė pacientų atvyksta iš užsienio, iš įvairiausių šalių. Netrūksta ir lietuvių – per savaitę jų sulaukiame bent kartą ar du.
Nors dauguma pacientų – moterys, vyrai taip pat kreipiasi dėl nosies korekcijos, dažnai po traumos arba dėl netiesios nosies pertvaros. Tarp modelių arba šou verslo atstovų, kuriems kūnas yra darbo įrankis, dažnas pasirinkimas – pilvo plastika ar „grotelės“.
Visgi mano vyras ypač pagarsėjęs kaip rinoplastikos (nosies korekcijos) specialistas, tad ypač dažnai žmonės dėl to ir kreipiasi.
– Kodėl žmonėms kliūna jų nosys?
– Nosis yra veido centras, todėl net ir maža jos korekcija gali pakeisti veido išvaizdą. Kuprelė, šnervės, nosies galiukas – visa tai yra koreguojama, taikant įvairias technikas. Sutvarkoma ne tik estetinė nosies išvaizda. Dėl netiesios pertvaros atsiradusios kvėpavimo problemos taip pat pakoreguojamos tos pačios operacijos metu.
Paprastai prieš operaciją yra atlieka kompiuterinė simuliacija ir su pacientu aptariami rezultatai. Kadangi kiekvienas atvejis yra individualus, rezultatai taip pat būna skirtingi. Tačiau galima kalbėti apie tam tikrus standartus, kokią nosį yra priimtina laikyti „gražia’’. Vyrų nosys yra grubesnės, tiesesnės. Tuo tarpu moteriškla nosis siauresnė, turinti nedidelį linkį.
– Kodėl visgi žmonės vyksta operuotis į Stambulą, kai tokių klinikų yra ir Lietuvoje?
– Tiesa, dėl operacijos susiplanuoti septynių dienų kelionę į svečią šalį ga ir nėra labai paprasta. Tačiau žmonės tokioms operacijoms paprastai ryžtasi gerai apsvarstę ir nusiteikę, kad su pokyčiais gyvens visą gyvenimą, todėl ir specialistą renkasi labai atidžiai, o atstumas tada neturi didesnės reikšmės. Į mano vyrą Hakaną, turintį jau 19 metų parties, dėl konsultacijos dažnai kreipiasi asmenys su buvusiųjų pacientų rekomendacijomis.
Atvykusieji sulaukia ne tik profesionalių medicininių paslaugų, bet ir paatostogauja, susipažįsta su miestu. Kadangi paprastai pacientas po operacijos ligoninėje praleidžia vieną naktį, po išrašymo gali pasirinkti, kaip praleisti likusias viešnagės dienas. Jei skausmų nėra ir jaučiasi gerai, gali plaukti keltu, pasivaikščioti pakrante ar su asmeniniu vairuotoju aplankyti žymiausias Stambulo vietas.
Tiesa, ne visuomet tuos, kurie kreipiasi, kviečiame atvykti operuotis į Stambulą. Paprastas procedūras, tokias kaip akių vokų pakėlimas ar atsikišusių ausų korekcija, nesudėtinga pasidaryti pas daugelį kvalifikuotų specialistų savo šalyje.
– Ar į Turkiją žmonės vyksta ir dėl palankesnių kainų?
– Kainų atžvilgiu nekonkuruojame su kitomis šalimis, todėl nelabai teko domėtis ir kainomis Lietuvoje. Tačiau bendrai kalbant, plastinė chirurgija nebėra prabangos paslauga, vis daugiau žmonių tai sau gali leisti.
Tiesa, šiuo metu Turkijoje visuose sektoriuose kainos sparčiai auga, ne išimtis ir plastinė chirurgija.
– Gal išskirtumėte kažkokių lietuvių ir turkų skirtumų, kalbant apie grožio procedūras?
– Lietuvoje žmonės mėgsta natūralumą, tup tarpu tarp turkių plastinės operacijos ir įvairios estetinės procedūros yra labiau paplitusios. Tarkime, žiūrėdama turkišką televiziją ar vartydama žurnalus, matau, kad dauguma laidų vedėjų, kitų žinomų žmonių yra pasikoregavę bent jau nosį. Ilgai dirbant šioje srityje tokius dalykus galima pastebėti plika akimi.
– Ar vyko darbai karantino metu, o gal teko visai užsidaryti? Ir ar dabar jaučiate pandemijos keliamą grėsmę?
– Esame nusiteikę, kad gali būti visko. Tiesa, kadangi esame medicininė įstaiga, visą laiką galejome dirbti. Tačiau pandemijos pradžioje, kai virusas dar buvo visai nepažįstamas ir beprotiškai gąsdino, pasirinkome trims mėnesiams uždaryti kliniką.
Esame priklausomi nuo skryžių ir karantinavimosi politikos. Atšaukus skydžius keičiasi ir operacijų tvarkaraštis, kuris būna suplanuotas 8 mėnesiams į priekį. Tačiau pacientų sumažėjimo nepastebėjome. Galbūt priešingai, naudodamiesi darbo iš namų galimybe, vis daugiau žmonių atvyksta operacijai su kompiuteriu ir taip suderina darbą, atostogas ir seniai lauktus išvaizdos pokyčius.
– Kokia jūsų pačios nuomonė apie plastines operacijas? Gal kažkokią korekciją jau esate pasidariusi?
– Vienintelė procedūra, kuriai ryžausi – botulino injekcijos. Manau, kad tai lygių neturinti procedūra, padedantis mažiau ir lėčiau raukšlėtis, ištiesinti mimikos raukšleles. Adatos dūriai nėra malonus dalykas, tačiau viskas trunka 15 minučių, o po to pusę metų ramu.
Plastinė chirurgija suteikia galimybę atrodyti taip, kaip nori. Laisvė pasirinkti nėra blogas dalykas. Natūralumas yra gražu, tačiau jei žmogus sau atrodo gražesnis pasikoregavęs nosį – to nelaikau tuštybe.
