Daugiau nei dešimtmetį pagalbos negavusiam Lietuvoje vyrui viltį įžiebė Berlyne įsikūrusi Fedorov klinika. Anot klinikos specialistų ir klientų atsiliepimų, po ten atliktų procedūrų Ramūnui būtų net iki 75 proc. tikimybė atgauti beveik prarastą regėjimą.
Vis dėlto tokias prognozes temdo tai, kad klinika yra privati, o mažas pajamas gaunančiam vyrui susimokėti beveik 10 tūkst. eurų neįmanoma. Pagalbos Lietuvoje bandęs ieškoti Ramūnas iš socialinės paramos skyriaus gavo 129 eurų tikslinę pašalpą, kuri padengia vos daugiau nei procentą sumos, reikalingos procedūroms Berlyne.
Skyrė vos 129 eurus
Šiuo metu Ramūnas jau mato tik viena akimi, tačiau tik blankius kontūrus, todėl greitu metu gresia ir visiškas apakimas. Nuo pat avarijos vyras gydėsi Lietuvos klinikose, kartais tekdavo gulėti ir kelis kartus per metus, tačiau liga tik dar labiau progresavo.
Nors 2003 m. Ramūnui buvo suteiktas neįgalumas, tačiau, nepaisant tik 10 proc. darbingumo, visą laiką vyras stengėsi dirbti. Problema iškilo tik persikėlus gyventi į užsienį.
„Be darbo aš niekada nebuvau. 13 metų dirbau Vilniuje neįgaliųjų įstaigoje, vėliau išėjau mokytis būti masažistu ir dirbau ten.
Vis dėlto, gyvenimas susiklostė taip, kad 2018 m. teko išvykti į Vokietiją. Deja, čia iškilo dilema, kad su neįgalumu darbo susirasti niekaip negaliu“, – kalbėjo Ramūnas.
Vokietijos sostinėje Berlyne įsikūrusioje privačioje Fedorov klinikoje Ramūnui buvo pasiūlytas gydymas, kuris suteiktų iki 75 proc. tikimybę atgauti beveik prarastą regėjimą. Tiesa, tokios procedūros jam atsieitų daugiau nei 8 tūkst. eurų, o dar beveik 1,5 tūkst. eurų tektų susimokėti už apgyvendinimą po operacijų.
Vis dėlto, nesėkmingos darbo paieškos stipriai kirto per vyro kišenę, todėl įsižiebusi viltis atgauti regėjimą tapo stipriai apsunkinta. Finansinės pagalbos Ramūnas pradėjo ieškoti Lietuvoje. Pateikęs prašymą Varėnos savivaldybei dėl procedūrų finansavimo, vyras gavo teigiamą atsakymą, tačiau paskirta suma privertė išsižioti.
„Pasidomėjau, kad lyg ir yra įstatymas, pagal kurį nepasiturintiems neįgaliesiems gali būti skiriama vienkartinė išmoka gydymui, todėl kreipiausi į Varėnos savivaldybę su prašymu.
Išdėsčiau susiklosčiusią situaciją, pridėjau visus papildomus dokumentus ir prašiau, kad kiek įmanoma kompensuotų. Sulaukiau teigiamo atsakymo, tačiau buvo skirti tik 129 eurai“, – pasakojo pašnekovas.
Kompensacija galima tik vienu atveju
Susisiekus su Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovais paaiškėjo, kad kompensacijas gydymui Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijoje Lietuvos piliečiai gauti gali dviem atvejais.
„Pirmiausia, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų konsultavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis gali būti organizuojamas užsienyje jei Lietuvoje atitinkamos ar tokios pat veiksmingos konsultavimo, ištyrimo ir (ar) gydymo paslaugos, teikiamos PSDF biudžeto lėšomis, dėl šių asmenų sveikatos būklės ir numanomos ligos eigos negali būti jiems suteiktos per mediciniškai pateisinamą laiką“, – komentavo VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Inga Ježerkauskaitė.
Tokį sprendimą dėl siuntimo pacientui gydytis į užsienį priima Sveikatos apsaugos ministerijoje veikianti komisija. Po teigiamo komisijos sprendimo, VLK pacientui išduoda dokumentą S2, kuris suteikia teisę pacientui gauti planines medicinos pagalbos paslaugas užsienio šalyje.
„Antra, asmuo taip pat turi galimybę gauti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse suteiktų (atkreipiame dėmesį, kad Jungtinėje karalystėje ir Šveicarijoje šios galimybės nėra) ir savo lėšomis apmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensaciją.
Teritorinės ligonių kasos komisija priima sprendimą dėl paciento išlaidų kompensavimo ir kompensuojamosios sumos dydžio“, – kalbėjo VLK atstovė.
Paklausus, kodėl Ramūnui gauti kompensacijos reikiamoms medicininėms paslaugoms nepavyksta, I.Ježerkauskaitė sakė, kad procesą apsunkina tai, kad Fiodorov klinika yra privati.
„Minimu atveju, žmogus kreipėsi į privačią įstaigą, kurios gydymo išlaidos nekompensuojamos ir tos šalies gyventojams. Tokiu atveju, asmuo gali naudotis tik antruoju mechanizmu, t. y. susimokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir grįžęs kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) dėl jų kompensacijos“, – aiškino specialistė.
Tiesa, paklausus, ar apskritai Ramūnui galimybė atgauti beveik prarastą regėjimą yra, Santaros klinikų Akių ligų centro vadovas doc. Rimvydas Ašoklis tik suabejojo.
„Lietuvoje atliekamos praktiškai viso spektro akių operacijos. Tačiau, kalbant apie nurodytas diagnozes, tokiais užsitęsusiais ir besikartojančiais atvejais regėjimo sugrąžinimo prognozė yra labai abejotina“, – sakė specialistas.
Panašiomis mintimis kolegą papildė ir Santaros klinikų Akių ligų centro vedėjas dr. Andrius Cimbalas.
„Jei pažeistas regos nervas, tai pažeidimai negrįžtami, jei tinklainė – priklauso nuo pažeidimo pobūdžio – atšoka ar plyšimas ūmiam periode operuojama, jei randas – nieko nepakeisi. Viskas į priekį nuo tinklainės (t.y. stiklakūnis, lęšiukas, ragena) gali būti operuojama, taip pat ir Lietuvoje.
Jei pacientui Lietuvoje pasakė, kad yra išsivystę negrįžtami struktūriniai pakitimai, tai sunku įsivaizduoti tokią akies būklę 20 metų po traumos, kuri gali būti taip sėkmingai gydoma užsienyje, bet negydoma Lietuvoje“, – abejojo A.Cimbalas.
Tokios medikų išvados gali reikšti, kad Fedorov klinikos siūlomos paslaugos ne tik keltų finansines problemas, tačiau ir neaišku, ar apskritai būtų naudingos.
