Garsios, kupinos energijos ir turinčios daugybę planų, kurių taip ir nepavyko įgyvendinti, nes kelią staiga pastojo pavojingi laiptai. Nuo jų kritusios ir sunkiai susižeidusios netikėtai mirė visuomenėje puikiai žinomos verslininkės Ramunė Žakaitienė, Irena Matijošaitienė, I.Marozienė.
„Septintą dieną, kai Dievas turbūt įpratęs ilsėtis, išėjo Mama, Sesė, Uošvė, Draugė, Kovotoja ir Verslininkė, verta knygos, – Irena“, – savo feisbuko paskyroje apie motinos mirtį pranešė I.Marozienės jaunesnioji duktė Justina.
Lemtingąją dieną dėl žemo kraujospūdžio moteris pasijuto blogai, jai apsvaigo galva ir, neišlaikiusi pusiausvyros, krisdama mirtinai prasiskėlė galvą.
Rugpjūčio 6 dieną I.Marozienė būtų šventusi 64-ąjį gimtadienį.
Daugiau kaip 30 metų restoranų versle besisukusi moteris pastaruoju metu buvo šiek tiek atidėjusi šiuos reikalus ir mėgavosi gyvenimu. Ji daug keliavo, draugavo su garsiausiais pramogų pasaulio atstovais ir nuolat buvo dėmesio centre, todėl staigi I.Marozienės mirtis pribloškė jos bičiulius.
Išlydėjo su šypsenomis
Ketvirtadienį draugai ir bičiuliai atsisveikino su daugybę metų vakarėlių siela buvusia I.Maroziene taip, kaip ji norėjo: viešbučio „Stikliai“ restorano kiemelyje Vilniuje pakeldami už ją taurę.
I.Marozienė nuolat pabrėždavo, kad nenori verksmingų laidotuvių, tad ir jos dukterys Birutė bei Justina kvietė motiną išlydėti taip, kaip ji visada troško: su šypsenomis, dainomis ir šampanu.
Irena ir Vaidotas Marozai oficialiai išsiskyrė 2009 metų pabaigoje, nors po vienu stogu pragyveno 26 metus, drauge kūrė verslą. Klubas „Naktinis vilkas“ ir restoranas „Geležinis vilkas“ Marozų šeimą buvo iškėlę į verslo elitą. Bet šias užeigas vėliau teko uždaryti.
1996 m. tada dar Vaidoto ir Irenos Marozų šeima Didžiojoje gatvėje Vilniuje iš pelenų prikėlė vilniečiams jau žinomą „Amatininkų užeigą“. Šiame restorane per daugybę metų lankėsi aukščiausi Lietuvos ir užsienio politikai, žinomiausi verslininkai, pramogų pasaulio žvaigždės.
Po skyrybų „Amatininkų užeiga“ liko I.Marozienės rankose, nors pastaraisiais metais ji buvo pasitraukusi iš aktyvaus verslo – vadovavimą restoranui patikėjo vyresniajai dukteriai Birutei, bet motina ir dukra visada dirbo petys į petį.
Interviu „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“ pernai lapkritį paklausta, kaip ją turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės, I.Marozienė sakė: „Manau, kad mano įvaizdis Lietuvoje jau seniai susiformavęs – kaip moters verslininkės. Toks jis ir liks.“
Po skyrybų buvęs I.Marozienės sutuoktinis V.Marozas sukūrė naują šeimą ir susilaukė sūnaus. I.Marozienė antrą kartą neištekėjo.
Rankose laikė dukterį
2005 metų rugpjūčio 14-ąją netoli Briuselio esančiose Katalikiškojo Leveno universiteto klinikose taip ir neatsigavusi iš komos mirė lietuvė verslininkė Ramunė Žakaitienė. Ji nebespėjo atšvęsti savo 38-ojo gimtadienio, iki kurio buvo likusios vos kelios dienos.
Nuomojamame name Briuselyje nuo laiptų nukritusi moteris patyrė sunkią galvos traumą. Smūgis į keraminėmis plytelėmis išklijuotas grindis buvo toks stiprus, kad į smegenis išsiliejo kraujas. Skubiai atlikta operacija, bet verslininkė po jos nebeatmerkė akių.
R.Žakaitienės tragediją matė abu jos vaikai. Moteris lipo stačiais laiptais nešdama į miegamąjį snūduriuojančią keturmetę dukterį, kurią pavyko apsaugoti. Šalia buvo ir dešimtmetis sūnus.
Nelaimės metu namuose buvo ir R.Žakaitienės motina, taip pat vos prieš pusdienį artimųjų aplankyti atvykęs Ramunės vyras, žinomas verslininkas Darius Žakaitis. Nusprendęs pradžiuginti žmoną, į Briuselį jis atskrido netikėtai.
Po traumos Katalikiškojo Leveno universiteto klinikose R.Žakaitienei buvo atlikta galvos operacija. Dvi paras moteris buvo stebima pooperacinėje palatoje, nuo jos nesitraukė sutuoktinis, bet žmona taip ir neatsigavo iš komos.
Maždaug pusantro mėnesio iki tragedijos R.Žakaitienė su motina ir dviem vaikais buvo atvykusi į Belgiją, kad pasikonsultuotų su vietos medikais dėl motinos sveikatos bėdų.
Tyrimai ir gydymas užtruko, bet prieš savo gimtadienį rugpjūčio 19 dieną R.Žakaitienė su šeima ketino grįžti į Lietuvą, kad atšvęstų su draugais. Bet, užuot šventus, moterį teko laidoti.
Vengė ryškios šviesos
2013 m. kovo 12 d. savo namuose Kaune nukritusi nuo laiptų sunkią galvos traumą patyrė žinoma verslininkė I.Matijošaitienė. Dėl komos ištiktos tuometės Kauno tarybos narės gyvybės kelias paras grūmėsi medikai.
Nelaimė įvyko verslininkų Irenos ir Visvaldo Matijošaičių name Vičiūnuose, Kauno rajone.
Ankstų rytą pakilusi iš lovos antrajame aukšte esančiame miegamajame 55 metų I.Matijošaitienė laiptais leidosi žemyn.
„Išgirdau trenksmą, o atbėgęs radau Ireną laiptų apačioje“, – tada „Lietuvos rytui“ pasakojo dabartinis Kauno meras V.Matijošaitis. Vyro nuomone, žmona paslydo arba nepataikė pastatyti pėdos ant pakopos, nes lipdama neužsidegė šviesos.
Prastai matanti moteris tamsiuoju paros metu vengdavo akis varginančios ryškios šviesos, ir ši aplinkybė turbūt tapo lemtinga.
V.Matijošaičiui atrodė, kad tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų įrengti laiptai nėra kažkuo išskirtiniai – nei labai statūs, nei slidūs. Bet tada, kai įvyko tragedija, name buvo atliekamas remontas. Laiptai buvo rekonstruoti ir pastatyti prieš nelaimingą atsitikimą, tačiau turėklai nebuvo primontuoti.
Remonto darbams vadovavo pati I. Matijošaitienė, joks specialistas ar įmonė, kurie turėtų pasirūpinti darbų sauga, nebuvo samdomi.
Aparatūrą teko atjungti
Išvydęs parkritusią ir nejudančią žmoną verslininkas iškart iškvietė greitosios pagalbos ekipažą.
Kauno klinikose I.Matijošaitienei skubiai buvo atlikta galvos operacija. Gydytojai nustatė, kad lūžęs kaukolės pamatas ir prasidėjęs vidinis kraujavimas. Dėl smegenų tinimo teko išimti dalį kaukolės priekinėje dalyje. Griūvant nuo laiptų lūžo ir stuburo slankstelis, tačiau ši trauma nebuvo pavojinga gyvybei.
Klinikų medikai iš viso atliko tris operacijas, o po jų pareiškė, kad neurochirurginio gydymo galimybės jau išnaudotos. Moters būklė visą laiką buvo kritinė, o pastangos stabilizuoti būklę baigėsi nesėkme, todėl 2013 m. kovo 15 d. I.Matijošaitienės gyvybines funkcijas palaikanti aparatūra buvo atjungta ir konstatuota biologinė mirtis.
Prieš atjungdami aparatūrą medikai paėmė donorystei tinkamus I.Matijošaitienės organus. Prieš mirtį moteris ne kartą kalbėjo apie organų donorystę.
Buvo susirgusi depresija
2008-ųjų vasarą I.Matijošaitienė vos neapako ir pasitraukė iš aktyvios veiklos versle, kurį kuriant pati prisidėjo – sutuoktiniai Matijošaičiai įsteigė „Vičiūnų grupę“ ir daug metų pakliūdavo į turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašą.
Regėjimo sutrikimai verslininkę kankino nuo mažų dienų, o 2003 metais dėl kataraktos buvo operuotos abi akys. Po šios procedūros regėjimas dešiniąja akimi nepagerėjo, o kairiąja I.Matijošaitienė matė gerai, tačiau 2008-aisiais atšoko sveikosios akies tinklainė.
Medikams teko skubiai atlikti dar vieną operaciją, tačiau ragenoje atsirado žaizda, ji ilgai negijo.
Iškilus grėsmei visiškai apakti kaunietę apėmė depresija ir tąkart prireikė nemažai pastangų išlipti iš gilios duobės.
Tyrė žūties aplinkybes
I.Matijošaitienės staigi mirtis prokurorams buvo užminusi mįslių. Jiems kilo klausimų, kas iš tiesų įvyko tą ankstų tragedijos rytą Matijošaičių namuose, tad buvo pradėtas tyrimas dėl tyčinio nužudymo.
Šis tyrimas formaliai buvo motyvuotas noru visapusiškai ištirti įvykį. Vis dėlto po pusės metų Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis ikiteisminį tyrimą nutraukė. Šį sprendimą prokuroras priėmė išanalizavęs teismo medicinos ekspertų pateiktas I.Matijošaitienės mirties aplinkybių tyrimo išvadas.
Prokuroras konstatavo, kad verslininkės ir politikės mirčiai įtakos neturėjo jokie kitų asmenų galimai padaryti neteisėti veiksmai.
Atliekant tyrimą buvo tiksliai nustatyti visi I.Matijošaitienės kūno sužalojimai ir pakitimai, jie aiškiai atriboti nuo sužalojimų, padarytų medicininių procedūrų metu. Tad galiausiai nustatytas moters sužalojimo mechanizmas – kritimas iš aukščio (nuo laiptų) be pašalinės jėgos poveikio.
Žuvo trys menininkai
Bene daugiausia gyvybių yra nusinešę statūs Rašytojų sąjungos pastato laiptai. 2005 m. paslydusi ant jų galvą sunkiai susižalojo žymi poetė ir žurnalistė Elena Mezginaitė.
Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai gelbėdami poetės gyvybę atliko sudėtingą, penkias valandas trukusią galvos operaciją, bet moteris vis tiek mirė.
Prieš daugelį metų nukritęs nuo tų pačių laiptų užsimušė rašytojas Antanas Ramonas. Toks pat likimas ištiko ir garsų Užupio menininką Zenoną Šteinį, kuris mirties išvakarėse paslydo ant tų pačių laiptų.
Traumos dydis priklauso nuo sėkmės
Paulius Uksas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas, skubiosios medicinos gydytojas:
„Kritimas nuo laiptų nėra itin dažna trauma, nes paprastų kritimų būna gerokai daugiau. Vis dėlto pasitaiko pacientų, kurie pas mus atvyksta nukritę nuo laiptų.
Įvykio vietų gali būti įvairių: lauko, namų ar net prekybos centrų laiptai. Automatiniai prekybos centrų laiptai dažnai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes jiems sunku ant jų užlipti ar nulipti. Net vienas šaligatvio apvado laiptelis irgi gali tapti, pavyzdžiui, kojos traumos priežastimi.
Kritimo nuo laiptų traumos dydis priklauso ir nuo sėkmės. Nuo laiptų kritę pacientai dažniausiai atvežami greitosios pagalbos ekipažu. Jei atvyksta patys, greičiausiai ta trauma nebus itin pavojinga. Ilgųjų ar mažesnių kaulų lūžiai nėra gyvybei pavojinga būklė.
Pavojingiausios – stuburo, kaklo, dubens ir galvos traumos. Galvos traumos irgi gali būti įvairios – tik nubrozdinimas ar guzas arba gyvybei pavojingi kaukolės pamato lūžiai, gausus kraujavimas į smegenis. Tam užtenka tik paslysti gatvėje ir griūti ant pakaušio. Dubens kaulams sulaužyti reikia didelės jėgos. Dažniausiai tai įvyksta krintant iš didelio aukščio. Stuburo pažeidimus irgi lemia nesėkmingas griuvimas, kai tam tikra nugaros dalimi pataikoma į aštrų ar statų kampą, arba kritimas iš didelio aukščio.
Traumų sudėtingumą lemia ir tai, nuo kelių laiptų pakopų pacientas krito: ar nuo viso aukšto (tikėtina, tai sukels sunkesnių ir didesnių sužalojimų), ar tik nuo vieno kito laiptelio. Daug priklauso ir nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų, kai kurių preparatų vartojimo. Pavyzdžiui, kraują skystinančių preparatų vartojimas didina kraujavimo dažnį ir dydį – kraujavimas gali būti didesnis ir ne taip greitai liautis.
Daugiau traumų paprastai patiria vyrai. Tai susiję su fiziniu darbu, su darbu statybose, taip pat – ir su alkoholio vartojimu.“
