– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pats gyvenimas. Tai, kas vyksta čia ir dabar. Mes vis galvojame, ką dar padarysime ateityje, bet metai bėga, turi vertinti kiekvieną dieną. Tai nėra paprasta, aš to vis dar mokausi.
Nekaupiu archyvų, neskaičiuoju savo vaidmenų (aktorė jau sukūrė apie šimtą vaidmenų. – Red.). Esu optimistė net tuomet, kai iš tikrųjų būna labai sunku.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Neatkreipiant. Nemėgstu dirbtinumo, o tai gerai jaučiu. Man svarbiausia – žmogaus vidus.
– Koks patinka patiekalas?
– Ne mėsos. Moku kepti pyragus, to imuosi nedažnai, bet visai gerai pavyksta. Nesu receptų kūrėja. Jei recepte parašyta, kad reikia į tešlą įpilti šaukštą romo, einu pirkti romo.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Vandens ir švaros. Šiaip viskas priklauso nuo metų laiko ir nuotaikos. Kai sunkesnis metas, daugiau puošiuosi, renkuosi įvairesnes spalvas, nors mėgstu juodą, pasidažau, kvepinuosi.
– Geriausia gauta dovana?
– Labiau mėgstu dovanoti negu gauti. Net jei ieškau smulkmenos, visada galvoju apie tą žmogų, kuri jam skirta, noriu, kad tai jį pradžiugintų. Man malonus ir pats dovanos paieškų procesas.
Kartą iš bendradarbių prieš Kalėdas gavau kalėdaitį senovinėje batisto nosinaitėje su rankų darbo nėriniais.
Neseniai aktorė Gražina Urbonavičiūtė man padovanojo jau į amžinybę iškeliavusios artistės Eugenijos Šulgaitės granato karolius. Manau, po kiek laiko aš juos kam nors perduosiu, kad saugotų.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Rojus yra tik žemėje ir mūsų mintyse, tikėjime...
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be ryto. Labai mėgstu ilgus neskubius rytus, dienos pasitikimą, kavos gėrimą. Tuo metu prieš repeticiją galiu jaustis laisva.
Tačiau nemanau, kad be teatro mano gyvenimas prarastų prasmę. Dienas įprasmina šeima, vaikai, artimi žmonės, knygų skaitymas. Prarastų prasmę ir be vakaro, ir be mūsų.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Galėčiau būti profesionali atostogautoja. Tuomet skaitau knygas, nors kol kas tai ir didelė profesijos dalis, patinka kurti būsimas poetines programas ateičiai, rinktis autorius.
Mėgstu gėles, patinka megzti, keliauti, lankyti senovinius griuvėsius, ieškoti ypatingų akmenukų.
Vaikystėje turėjau nemažą lietuviškų ypatingų akmenų kolekciją, bet kai tėtis žuvo ir mes su mama kraustėmės gyventi kitur, jie pradingo, gal kas nors pasisavino.
Dažniausiai keliauju savarankiškai, nemėgstu gyventi viešbučiuose. Taip gali labiau pajusti kraštą ar šalį. Bet grįždama namo visada pagalvoju – kokia graži Lietuva!
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Darbas su savimi, nors tai ne visada pavyksta.
– Blogiausias įprotis?
– Aš esu tobula. (Juokiasi.)
Man patinka nesterilūs žmonės su savo klaidomis, kartais gyvenantys ne visai teisingai. Jie įdomesni, turi nenusakomo minkštumo, platumo.
Kodėl mes žavimės prancūzais? Pas juos niekas niekada nebūna aišku iki galo. Visada yra paklaida.
Manau, kad ir aš neretai esu ne tokia, kaip reikėtų.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Ispanų kalbos. Man ji labai graži.
Gal ir juokinga, bet jau dvejus metus mokausi anglų kalbos. Anglų kalba dabar, manau, būtina, ypač keliaujant. Gal taip viskas ir baigsis, bet mokymosi procesas nuostabus.
Prancūziškai susišneku, skaitau poeziją prancūzų kalba. Vidurinėje mokykloje buvo puiki prancūzų kalbos mokytoja. Mums kartais atrodydavo, kad prancūzų kalbos pamokos – svarbiausios.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Gal draugę ar anūkę, nueitume kartu į kokią nors parodą.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Jei gyvenimas prasidėtų iš naujo, kai ką daryčiau kitaip. Bet negalime verkti dėl to, ko nepadarėme.
Norėčiau būti geresnė, protingesnė, talentingesnė, tiesiog tobula. Ir tuomet būtų labai nebeįdomu...
– Drąsiausias sprendimas?
– Nežinau, ar esu tokia jau drąsi. Visokių sprendimų buvo. Kartais ir drąsių.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Aš pašėlusi, man netrūksta avantiūrizmo, manau, tų nuotykių buvo o-ho-ho. Lipu į kalnus, plaukiu jūromis, nardau, galiu šokti į vandenį ten, kur dugnas nepasiekiamas.
Kartais neapgalvojusi pritariu nesąmoningiems projektams.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Jogurto.
– Mėgstamiausias posakis?
– Žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Ir dar vienas: šiandien, čia ir dabar.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Dabar skaitau Danutės Kalinauskaitės „Juodieji prieš baltuosius“ ir tiesiog jaučiu malonumą.
O šiaip nelabai mėgstu klausimus, kai reikia konkrečiai įvardyti.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Nuo pačios paprasčiausios kartais iki labai brangios. Mums, aktoriams, jos reikia nemažai – daug prožektorių šviesų ir dulkių. Odą turime ne tik valyti, bet ir drėkinti.
– Meilė – tai...
– Tiesiog gyvenimas.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Nežinau, kas tie kiti ir ar jie turėtų mane prisiminti. Man atrodo, jog gyveni tam, kad prisimintum kitus.
