Užkietėjęs vienišius – tai ir vyras, kuris apie kitų vedybas sužino iš savo kolegų, kai renkami pinigai vestuvinei dovanai.
Vienišius neskuba kurti šeimos, nes pats puikiai geba pasigaminti salotų ir išsivirti gardžią sriubą, todėl gali apsieiti be šeimininkės. Be to, sportas, kelionės, pramogos draugų kompanijose jam yra svarbiau nei moteris ir su ja susiję žodžiai: „atsakomybė“, „įsipareigojimai“ bei „jausmai“.
Viengungis – vienišas vilkas, gyvenantis tik dėl savęs. Psichologai vienišus vyrus skirsto į kelias kategorijas:
1. Vyrai, kurie niekados nebuvo vedę, nes vedybos jiems – tai baisiausia, kas gali nutikti. Jie vengia rimtų santykių, nes jais būna nusivylę. 2. Vyrai, kurie jau buvo bent vieną kartą vedę, tačiau santuoka nenusisekė, bijo šeimyninių santykių. Tokie vyrai įsitikinę, kad šeimyninis gyvenimas nėra jiems skirtas.
3. Vyrai – tyrėjai, kurie pasitikrina, koks jų gyvenimas yra santuokoje ir jai iširus. Jie kuria šeimas, skiriasi, pasidaro tam tikras išvadas. Tuomet jei vėl veda, išsiskiria ir vėl pasidaro išvadas.
4. Ypatinga viengungių vyrų kategorija – tai mamyčių sūneliai. Jiems baisu vien pagalvoti apie rimtų santykių pradžią, kol tam nepritaria mama.
Viengungius vyrus galima padalinti į dar dvi grupes: vienišiai iš prigimties ir viengungiai, dėl nepalankių aplinkybių.
Pirmąją grupę sudaro vyrai, kurie puikiai jaučiasi būdami vieni. Tiesa, jie gali vesti, tačiau vis tiek lieka laisvi, nes ir toliau mėgaujasi draugų kompanija, kaitinasi saunose, geria alų, keliauja, užmezga meilės romanus.
Antrajai grupei priklauso vyrai, kurie turi daug kompleksų, o žema savivertė neleidžia realizuotis net ir atradus partnerę. Be to, tokie vyrai nepajėgia atsikratyti vienatvės jausmo, kuris tampa įprasta būsena ar gyvenimo būdu.
Vienaip ar kitaip, viengungiai ieško tobulų moterų, kurios būtų panašios į juos. Kitaip tariant, išrinktoji turi mėgti tą patį valgį, turėti tuos pačius pomėgius, galvoti lygiai taip pat. Vis dėlto, kai viengungiai nusprendžia kurti šeimą, jų neapleidžia mintis: „Su šita moterimi aš turėsiu praleisti visą savo gyvenimą?“
Tokiems vyrams vienatvė nėra baisi, nes tylą namuose sudrumsčia mėgstamos muzikos garsai, per pusryčius ir vakarienę jie bendrauja su televizoriumi. Taigi užkietėję viengungiai – tai elementai, susidedantys vien iš savo interesų, principų ir laisvės troškimo.
Kaip galima prisijaukinti vienišą vilką?
Tam, kad vienišiaus medžioklė baigtųsi sėkmingai, reikia laikytis visų atsargumo priemonių. Nedera daryti jokių staigių judesių ir rėžti gąsdinančių kalbų apie meilę ar santuoką. Reikia vengti bet kokių klausimų, pavyzdžiui, su kuo jis praleido praėjusį vakarą. Toks klausimas gali ne juokais išgąsdinti bet kurį vyrą. Vertėtų gerbti jo nepriklausomybę ir privatumą.
Taip pat pravartu elgtis šaltai ir saugoti savo laisvę arba bent jau vaidinti tai darant. Jei moteris bus neįkyri, nerodys iniciatyvos, net kažkiek atrodys abejinga, vyras labiau ja susidomės. Aišku, geriausiai būtų, jeigu moteris vadovautųsi principu: „Man tas pats, kur tu buvai, nes aš puikiai praleidau laiką“.
Todėl pasistenkite neskambinti pirma, tegul jis galvoja, kad iniciatyva – jo rankose. Be to, kuo labiau atrodysite abejingesnė, tuo labiau sudominsite vyrą. Ypač jei išliksite santūriai šalta ir jo akivaizdoje.
Per pasimatymą su užkietėjusiu vienišiumi moteris turi būti ideali: suprasti vyrą iš pusės jo sakinio, dalintis visais jo pomėgiais, gerbti jo nuomone. Ji turi būti įdomi pašnekovė, patraukli moteris, paslapčia gundyti vyrą ir vis keistis tam, kad jam vienišiui nenusibostų. Tai nėra lengva, todėl derėtų pagalvoti, ar tas vyras tikrai vertas tokių pastangų.
Kai užkietėjęs viengungis įsimyli moterį, ji turi išlikti tokia pat nepakartojama kaip jų pažinties pradžioje. Visgi iš pradžių gali kilti sunkumų: įsibrovus į jo erdvę galite sulaukti negatyvios reakcijos, tačiau po kiek laiko jis pamirš, kaip gyveno be jūsų.
