Bet kaip būtų geriausia pasielgti, jeigu dovana – nereikalinga? - paklausiau vilnietės psicholgės psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės.
“Nereikalingų dovanų kiekvienas gauname dažnai. Bet dovanos likimas priklauso nuo to, kokie ryšiai sieja su tuo žmogumi, kuris įteikė dovaną. Jeigu tai – brangus žmogus, nemanau, kad kils ranka išmesti daiktą, kurį jis įteikė”, - apie tai, kad dovana atspindi jos teikėjo ir gavėjo santykį, užsiminė R.Bačiulytė.
Jeigu ryšys yra artimas, gavėjas dovaną greičiausiai pasidės į lentyną. Ir šią laikui bėgant padengs dulkių sluoksnis. Bet išliks šiltas prisiminimas.
Jeigu netikusią šventinę dovaną įteikė bendradarbis, kaimynas ar bendramokslis, ją greičiausiai stengsitės kam nors kitam įbrukti. Tačiau tai – rizikinga. O jeigu ta nepageidaujama dovana apsuks ratą ir atsidurs pirmojo dovanotojo rankose? Pasijusite nejaukiai, jeigu paaiškės, kad daiktą perdovanojote kokiam nors pažįstam, o šis dar sykį perdovanojo. Juk kai kurios dovanos, tarkim, suvenyrai turi tokį likimą – juos ne kiekvienas mėgsta.
„Jeigu jau gavai dovaną, ji priklauso tau – ką nori su ja tą ir darai. Tai – žmogaus atsakomybė, kaip jis pasielgs“, – samprotavo psichologė psichoterapeutė.
Jos nuomone, nereikalingą dovaną garbingiausia būtų išmesti nei patirti gėdą ją perdovanojant. Juk tas, kas perdovanoja daiktą, gali kada nors ir susipainioti – įteikti dovaną tam, iš kurio ją gavote prieš metus. Kaip tada? Tam, kam įteiksite, tikrai prisimins, kad žaidžiate negražų žaidimą. Dėl to gali nutrūkti ir draugystė gavus dovaną, kurią pats teikei prieš metus. Taip pasielgus, labai įskaudinsite žmogų.
“Prieš šventes suaugusieji turėtų savo artimųjų ir draugų pasiteirauti, kokia dovana juos galėtų pradžiuginti. Taip bus lengviau ir išrinkti, ir būsite tikri, kad jūsų dovanotas daiktas nepereis iš rankų į rankas ar atsidurs šiukšlyne. Juk ir vaikai rašo laišką Kalėdų Seneliui ne šiaip sau, o tam, kad paprašytų konkrečių dovanų. Kalbėti apie dovanas reikia garsiai vien tam, kad būtų kuo mažiau nusivylimo ir kuo mažiau nereikalingų daiktų namuose”, - patarė R.Bačiulytė.
Jeigu nekyla ranka išmesti dovanos, padėkite ją į sandėliuką. Tegul ji laukia savo dienos – arba išmesite vėliau, arba prisijaukinsite tą daiktą ir jis po kurio laiko pravers.
Tačiau yra žmonių, kurie mėgsta kaupti daiktus ir jie netrukdo – suvenyrais nukrauna lentynas, spinteles ir mažmožių gausybėje neblogai jaučiasi.
Tačiau kaip tėvams paguosti verkiantį vaiką, kuriam nepatiko Kalėdų Senelio dovana?
“Nereikėtų labai sureikšminti tos situacijos, nes vaikai dažnai nusivilia dovanomis. Dažniausiai vaikų norai būna labai dideli: laiške Kalėdų Seneliui išdėstomi trys ar keturi punktai. Pavyzdžiui, rašoma, kad nori kompiuterio, lėlės, kelionės.
Vaikai turi norėti, tačiau suaugusių darbas - paaiškinti, kad Kalėdų Senelis neša tik vieną dovaną. Mes negalime tiksliai žinoti, kokia ta dovana bus -- kokią Senelis išrinks. O jeigu ir ne tokią atneš, kokios nori, gal ją po eglute rasi kitais metais”, - patarė R.Bačiulytė.
Su vaikais apie dovanas reikia kalbėti iki Kalėdų, kad jie nesusidarytų iliuzijų - ką surašė laiške, tas ir bus išpildyta.
Vaikams negalima sakyti: jei būsi labai geras šį mėnesį, gausi, ką nori. Jei vaikas negaus dovanos, kokios nori, nusivils, jausis įskaudintas, praras motyvaciją gerai elgtis. Geriau nesieti Kalėdinės dovanos su vaiko elgesiu.
Kartais pasitaiko, kad tėvai nuperka vaikams dovanas, kurios neatitinka atžalų amžiaus ir poreikių. Pavyzdžiui, mažametį vaiką apdovanoja kelių tūkstančių litų vertės daiktu. Reikėtų turėti saiką, juk vaikas piniginės dovanos prasmės nesupranta.
