Laimei, šulinyje vandens buvo tiek, jog vaiką buvo įmanoma pasiekti ranka, o mama spėjo apie tai, ką padarė, papasakoti savo kaimynui, kuris ir išgelbėjo kūdikį.
Dėl kokių priežasčių vyksta tokios nesuvokiamos tragedijos ir ar kiekviena mama gali tokia vadintis? Į klausimus atsakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.
Galėjo slėpti depresiją
Daug kalbama apie motinystės ar tėvystės instinktus. Ar iš tiesų tokie egzistuoja? „Didžioji dalis bet kokios rūšies atstovų, o žmogus irgi yra biologinės rūšies atstovas, turi instinktą globoti, saugoti ir ginti savo jauniklius.
Tačiau žmogus turi ne tik instinktus, bet ir protą bei jausmus. Todėl sprendimus priima remdamasis ne tik instinktais, bet ir racionaliu bei emocionaliu mąstymu.
Šis atvejis, kuomet devyniolikmetė mama į šulinį įmetė septynių mėnesių kūdikį, veikiausiai susijęs su pogimdymine depresija. Apytikriai apie 50-80 proc. moterų po gimdymo patiria emocijų sumaištį, padidėjusį jautrumą, irzlumą.
Paprastai tai praeina po kelių savaičių, tačiau viena iš aštuonių patiria silpnesnę arba stipresnę pogimdyminę depresiją. Apytikriai viena iš 500, patyrusių pogimdyminę depresiją, patiria pogimdyminę psichozę.
Ji pasireiškia atsiradusiomis „supervertingomis“ idėjomis, būna bandoma dėl jų gyventi, girdimi kažkokie balsai, kurie siūlo atlikti tam tikrus veiksmus – kartais gerus, o kartais – net pavojingus.
Ar galima teigti, kad mamai, kuri įmetė kūdikį, pogimdyvinė depresija užsitęsė? Šis atvejis labiausiai panašus į pogimdyminę depresiją. Nes tai jauna moteris, kurios hormoninis balansas pažeistas, ji gyveno ganėtinai nuo kitų žmonių uždarą gyvenimą, nebuvo kreipiamas pakankamas medikų dėmesys.
Taip pat ji ir pati galėjo slėpti depresijos požymius, bandyti juos įveikti valios pastangomis“, – dėstė G.Navaitis.
Jis pabrėžė, kad depresijos negalima bandyti įveikti tokiu būdu – juk gripo ar kokios kitos ligos valios pastangomis negydome. Labai svarbu, kad artimieji, šeimos gydytojas ar vaikų terapeutas laiku pastebėtų, kad kažkas negerai.
Dėmesį reikėtų atkreipti į tam tikrus elgesio sutrikimus – 5-6 valandų verkimą be priežasties, nuolatinę nemigą, valgymo sutrikimus, staigią emocijų kaitą, irzlumą.
Ryšys su Saviečių tragedija
Mykolo Romerio universiteto profesorius tvirtino, kad kilus bent menkiausiam įtarimui, kad pagimdžiusiai mamai kažkas negerai, būtina kreiptis į specialistus ir pasitikrinti. Labai svarbu nepražiūrėti besivystančios ligos, kuri gali vesti link psichozės.
Neseniai Saviečių kaime įvyko dar viena baisi tragedija, kuomet tėvas įmetė du mažamečius vaikus į šulinį, ir jie jame mirė. Ar galima šias tragedijas kaip nors sieti? „Nors pagal formą veiksmas labai panašus, vis dėlto pagal turinį galima įžvelgti skirtumų.
Vienas žmogus tai padarė sutrikęs dėl ligos, o kitu atveju (Saviečių tragedija – aut. past.) tai buvo padaryta tada, kai žmogus save sąmoningai alkoholiu privedė prie tokios būsenos. Labai dažnai žmogus, ruošdamasis nusikaltimams, išgeria alkoholio, kad nuslopintų savyje žmoniškumą“. – teigė jis.
Ar galėjo būti taip, kad Saviečių tragedija paskatino moterį įmesti vaikelį būtent į šulinį? „Ir galėjo, ir negalėjo.
Jei ne įvykis su šuliniu, ji galėjo išvežti vaiką su rogutėmis į mišką, kaip girdėjome pasakose. Tačiau pasakų juk dėl to nekaltiname“, – šyptelėjo pašnekovas.
