Stiprūs sukrėtimai, nelaimės ar istorijos lūžis gali daug ką pakeisti tai mačiusio žmogaus gyvenime. Tik ne visi žmonės ryžtasi kaip nors tai įamžinti ar kolekcionuoti daiktus, primenančius ne pačius geriausius laikus.
– Kodėl žmonės nori sugrąžinti tai, kas buvo praeityje? – paklausiau psichologo Tomo Lagūnavičiaus.
– Kas sieja bendruomenę? Įvykiai ir herojai. Legendos apie istorines asmenybes perduodamos iš kartos į kartą. Simboliai yra labai svarbūs. Jais galima paversti įvairius daiktus, pavyzdžiui, sovietiniais laikais užkeltas ant pjedestalo traktorius buvo ne tik žemės ūkio mašina, bet ir liudijo kolūkinės santvarkos pergalę, o Kaune stovėjo Raudonosios armijos tankas. Visa tai – mūsų praeitis. Kai šie simboliai netenka prasmės, jų vietą užima nauji, nes susiformuoja naujų ritualų.
– Kodėl vieni renka senas padangas, o kiti – Lenino skulptūras?
– Kiekvienos šalies istoriją sudaro malonūs ir skausmingi prisiminimai. Vienos valstybės mėgsta prisiminti pergales, todėl joms skirtų paminklų būna pastatyta kur kas daugiau. O daug kartų pralaimėjusios tautos labiau mėgsta liūdesio retoriką, todėl dažniau stato paminklus, susijusius su pralaimėjimais.
– Ar verta prisiminti tai, kas buvo nemalonu? Gal naujos kartos nenori gilintis į praeitį?
– Su liūdnais dalykais susiję simboliai žadina tokius pat jausmus kaip siaubo filmas. Jam pasibaigus žiūrovams palengvėja, jie atsipalaiduoja, kad pagaliau baigėsi košmaras.
Paminklai Leninui, Stalinui ir įvairaus plauko sovietiniams veikėjams, organizavusiems trėmimus, yra kaip praeities šmėklos. Kuo dažniau prisiminsime, kaip buvo baisu, tuo labiau dabartis atrodys nuostabi. Taip veikia socialinė terapija, todėl kiekvienoje visuomenėje turi būti tokių baisių vietų, kuriose atsidūręs žmogus galėtų atsikvėpti ir pasidžiaugti, kad viso to jau nebėra.
Galbūt po kelių šimtų metų tos skulptūros nieko nereikš, galbūt Grūto parkas bus užmirštas. Bet neabejoju, kad jo vietoje atsiras tai, kas ir toliau kels žmonėms šiurpą ir nemalonių prisiminimų.
Siaubingos vietos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, viena naujausių siaubingų vietų JAV yra buvęs prekybos centras, kurį teroristai susprogdino 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją.
Liūdesio ir džiaugsmo ritualai padeda žmonėms susikurti tapatybę, jie nesijaučia svetimi, vieniši ar atstumti.
Manoma, jog poreikis statyti paminklus siekia dar tuos laikus, kai nudobę mešką ir bijodami, kad po pasaulį klaidžiojanti šio gyvūno siela neimtų keršyti, medžiotojai statydavo jam paminklą iš molio. Tokiu būdu buvo stengiamasi atsiprašyti ir apsisaugoti nuo užkeikimo.
