Frazė, kad sutuoktiniai yra geriausi draugai, kartojama taip dažnai ir visur, jog tai tapo kone savaime suprantamu dalyku.
Minėdama vestuvių su buvusiu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Baracku Obama 25-ąsias metines savo „Instagram“ paskyroje jo žmona Michelle rašė: „Tu vis dar esi geriausias mano draugas.“
Per įvairias apdovanojimų ceremonijas taip pat dažnai girdime padėkos žodžius antrajai pusei. „Noriu padėkoti savo geriausiai draugei, savo mylimiausiai bendrininkei žmonai Jessicai“, – viešai yra pareiškęs ir dainininkas Justinas Timberlake’as.
Apie draugystę su antrąja puse parašytas ne vienas straipsnis ir ne viena knyga, pastatyta begalė filmų. Sutuoktinių draugų šiomis dienomis apstu aplink kiekvieną mūsų, rašo „Nytimes“.
Galbūt tai lemia itin sureikšminta draugystės sąvoka socialiniuose tinkluose? O gal tiesiog netekome tikrų draugų, gal jų mažėja mūsų visuomenės gyvenime, nes nespėjame ar net nenorime draugiškiems santykiams skirti pakankamai dėmesio ir laiko?
Gal įtaką daro ir tai, kad šiandien galime viešai matyti daugelį garsių ir įtakingų žmonių draugysčių, apie kurias anksčiau net nežinojome?
Kad ir kokia būtų to priežastis, pristatydami savo vyrą ar žmoną kaip geriausią draugą nieko nebenustebinsime – tai plačiai paplitęs teiginys.
Ši frazė paplitusi taip plačiai, kad, tiesą sakant, vis dažniau kyla noras jai pasipriešinti. „Kodėl jūsų sutuoktinis neturėtų būti jūsų geriausias draugas?“ – neseniai paklausė vieno tinklaraščio, skirto sutuoktiniams, autoriai.
Tad kaip turėtų būti? Ar tai, kad su antrąja puse esate geriausi draugai, parodo jūsų artumą ir sunkiai užtarnautą intymumą, prisirišimą ir pasitikėjimą, ar vis dėlto tai ženklas, jog buitis ir kasdienė rutina užgožė seksualinį potraukį, aistrą ir nuslopino erotinius žaidimus? Gal santuoka šiomis dienomis tapo tiesiog „draugyste su privalumais“?
Šiuo klausimu atlikta keletas tyrimų. Vankuverio ekonomikos mokyklos profesorius ir „Pasaulio laimės ataskaitos“ leidėjas Johnas Helliwellas prieš kelerius metus itin detaliai domėjosi socialiniais ryšiais.
Jis nustatė, kad iš visų draugų – tiek internetinių, tiek realių – gauname naudos. Tačiau tik tie, su kuriais bendraudami jaučiamės patenkinti gyvenimu, yra tikri.
„Kiekvienam žmogui svarbu jausti, kad turi tikrų draugų, kuriais gali pasikliauti. Ir tokiais patikimais draugais kur kas dažniau tampa susituokę žmonės, o ne vienišiai. Gal dėl to žmoniją patraukė idėja, kad santuoka yra tam tikra superdraugystės forma?“ – svarstė mokslininkas.
Profesorius su kolega atliko ilgalaikius tyrimus: nuo 1991-ųjų iki 2009-ųjų apklausė daugiau nei 30 tūkst. žmonių Didžiojoje Britanijoje, kaip jie vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. Paaiškėjo, kad susituokę žmonės jaučia kur kas didesnį pasitenkinimą gyvenimu nei vienišiai. Santuokoje gyvenantys žmonės turi gebėjimų paprasčiau spręsti iškilusias problemas, greičiau susidoroti su sunkumais, lengviau susitvarko su vidurio amžiaus krize, stresu darbe, net labiau rūpinasi senstančiais tėvais.
Atskira profesoriaus J.Helliwello tyrimo dalis – apie geriausius draugus. Apklaustųjų tiesiog buvo prašoma nurodyti, kas yra jų geriausias draugas.
Tie, kurie nurodė savo antrąją pusę, buvo kur kas labiau patenkinti savo gyvenimu. Tokį pasirinkimą nurodė šiek tiek daugiau vyrų nei moterų.
„Tai logiška, nes vyrai linkę turėti mažiau draugų, palyginti su moterimis. Ar tai reiškia, kad itin draugiškų jausmų savo sutuoktiniui puoselėjimas yra būtina laimingos santuokos dalis? Visiškai ne.
Pasitenkinimas, kurį žmogui duoda santuoka – santykiai, gali būti labai didelis net tada, kai žmogus turi daug draugų už šeimos ribų. Tiesiog tie, kurie sutuoktinį nurodė esant geriausiu draugu, labiau draugystės poreikius patenkina namuose, šeimoje. Tai – tik papildomas prizas“, – šypsojosi profesorius.
Vis dėlto ne visi sutinka su tokia profesoriaus iš Vankuverio nuomone.
Kolumbijos universitete dirbantis psichiatras ir neurologas, studijos „Prisirišimas“ (angl. „Attached“) bendraautoris ir socialinių santykių tyrėjas Amiras Levine’as įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus yra prisirišęs prie kito žmogaus tam tikru laipsniu.
Tai reiškia, kad jei nutiks kas nors bloga, mes pasirinksime, kam pirmiausia skambinsime. Ir dažniausiai būna taip, kad pirmiausia žmogus pagalbos ieško skambindamas tėvams arba kitiems šeimos nariams.
„Bręstant ir senstant iškyla klausimas, kiek arti galime prisileisti visiškai svetimą žmogų. Čia lemiamą vaidmenį atlieka gamta, ir tai vadinama patrauklumu.
Seksualinis patrauklumas panaikina visus barjerus, leidžia mums prisileisti naują žmogų itin arti fiziškai, kaip mes neprisileidžiame šeimos narių“, – pabrėžė psichiatras.
Tačiau bėgant laikui fizinis ryšys silpsta. Nors daugeliui tai nepatinka, gydytojas A.Levine’s dėl to ploja katučių: „Tai išmintingos gamtos dovana mums visiems. Jei eisite iš proto ir jausite nenugalimą aistrą kitam visą laiką, kaip jūs auginsite vaikus? Kaip sugebėsite dirbti?“
Užuot skundęsi ir nerimavę, kad aistra blėsta, turėtume į tai žiūrėti kaip į naują gyvenimo etapą.
Tiesiog dabar šalia yra žmogus, prie kurio esame prisirišę, su kuriuo jaučiame saugumą, kuris leidžia mums patiems būti asmenybėmis ir realizuoti save.
Būtent tas vėliau ateinantis saugumo su žmogumi jausmas, pasak psichiatro, ir leidžia mums manyti, kad tai – tikra draugystė. Tačiau tai nėra tikslu. Pirmiausia poroms vis dar reikia sekso, nes fizinis artumas sustiprina ryšį ir suteikia pasitenkinimo jausmą.
Antra, terminas „draugystė“ nėra tinkamas įsivaizdavimas to, kas iš tiesų vyksta. Taip savo santykius apibūdinantys žmonės dažniausiai turi mintyje, kad jie santykiuose jaučiasi saugūs, kad jų artumas partneriui sulaukia atsakomosios reakcijos, kad jie pasitiki vienas kitu, kad būdami su antrąja puse jaučiasi savimi ir gali kurti, svajoti ar net krėsti nesąmonės siekdami savirealizacijos.
A.Levine’as tokį jausmą vadina saugiais santykiais, o ne tikra draugyste. Kad toks jausmas aplankytų, partneris turi būti ne tik atsakingas, prieinamas, kai reikia, bet ir nuspėjamas, patikimas ir pastovus.
Yra dar viena problema norint sutuoktinį vadinti geriausiu draugu. Ši sąvoka ir vyras ar žmona reiškia absoliučiai skirtingus dalykus.
Peteris Pearsonas ir Ellyn Bader yra Porų instituto įkūrėjai Kalifornijoje, knygos „Nemeluok man“ (angl. „Tell Me No Lies“) autoriai. Pora santuokoje gyvena jau daugiau nei 30 metų.
Mokslų daktaras P.Pearsonas įsitikinęs, kad tarp geriausio draugo ir sutuoktinio yra esminis didžiulis skirtumas.
Mat vienas pagrindinių kriterijų, kodėl žmogumi galime pasikliauti ir vadinti jį geriausiu draugu, yra besąlygiškas pasitikėjimas juo ir besąlygiškas jo priėmimas.
„Ar man rūpi, kad mano draugas Markas gyvena apšnerkštoje virtuvėje, jo vonia nevalyta jau keletą metų ir jis nemoka mokesčių valstybei? Ne. O štai su sutuoktiniu tokių temų ir net pykčių dėl jų tikrai nepavyks išvengti“, – kalbėjo P.Pearsonas.
Pasak E.Baden, kai poros gerai pažįsta vienas kitą, dažnai antrąją pusę pradeda vadinti gyvenimo kompanionais. Ir jai toks apibūdinimas patinka. Po 30, 40 ar net 50 kartu pragyventų metų kai kurie sutuoktiniai vis dar vartoja tokius pat žodžius apibūdindami savo santykius. Tai yra sveikų santykių rodiklis.
„Gal tai tik termino klausimas, bet kai iš sutuoktinių išgirstu žodį „draugystė“, man susuka vidurius. Tai raudona vėliava, įspėjamasis ženklas! Dažnai tai reiškia, kad pora nuleidžia rankas, nebesprendžia konfliktų, nebesistengia įrodyti savo tiesos.
Užuot sakę: „Na, taip jau yra, taip mes gyvename“, geriau jie imtųsi veiksmų ir pasistengtų, kad taip nebūtų, – santykių problemas reikia spręsti, o ne numoti į jas ranka“, – samprotavo E.Baden.
Moteris atviravo, kad populiariuose žurnaluose jai itin trūksta straipsnių apie tai, jog žmogus neturi tikėtis po vestuvių pakeisti savo antrosios pusės. Santuokos esmė, pasak jos, išspausti visas gerąsias sultis iš to žmogaus, su kuriuo susituokei.
Sutuoktinis privalo stengtis atskleisti ir puoselėti geriausias gyvenimo draugo savybes. Tai ir yra santuoka – dviejų žmonių sąjunga.
„Gera santuoka vadinu tokią, kai žmonės spaudžia vienas kitą, ragina pasitempti, meta vienas kitam iššūkius, skatina ir šiek tiek vienas kitą pakeičia.
Ar mes su vyru esame geriausi draugai? Taip, mudu esame geri draugai. Tikrai geri draugai. Jis turi daug savybių, kurių neturi mano geriausi draugai. Vis dėlto mano geriausia draugė turi daug kitų savybių, kurių neturi mano vyras“, – juokėsi mokslininkė.
Tai gali būti esmė: tai, jog žmogų, su kuriuo yra susituokęs, kitas žmogus vadina geriausiu draugu, tiesiog reiškia, kad jie patinka vienas kitam, kad kartu kuria savo gyvenimo istoriją, kartu svajoja.
Tačiau galiausiai suvokiame, kad tokia sąvoka iš tiesų neapibūdina sutuoktinių taip, kaip apibūdina tikrą draugystę tarp draugų. Juk jei vyras ar žmona yra geriausi draugai, kam jie pasipasakoja apie santykių su juo (ja) problemas?
Parengė Laura Bulvydė
