Tačiau kai karantinas, saviizoliacija įkalino žmones tarp keturių sienų, kai kurie ryšiai sutrūkinėjo. Kasmet visame pasaulyje IKEA atliekamas tyrimas „Gyvenimas namuose“ šiemet parodė, kad pastarieji pandemijos metai suartino šeimos narius ir žmones, kurie gyvena kartu: kas trečias Lietuvoje teigia, kad per paskutinius metus pagerėjo jų santykiai su šeima. Tačiau kone penktadalis apklaustųjų Lietuvoje pajuto, kad per pastaruosius metus atšalo jų santykiai su draugais.
Tas pats tyrimas šiemet atskleidė, kad kone kas ketvirtam Lietuvos gyventojui, gerai psichologinei savijautai palaikyti svarbus bendravimas ir pramogavimas namuose su kitais žmonėmis. Psichologas Paulius Rakštikas tai pat pabrėžia prasmingo bendravimo su kitais svarbą žmogaus emocinei būsenai bei atskleidžia, koks pagrindinis gerų santykių receptas.
Kaip kurti prasmingus santykius?
Pasak psichologo P.Rakštiko, psichologinės gerovės puoselėjimui svarbus bendravimas su kitais, tad priklausyti tam tikrai bendruomenei, bendraminčių būreliui ar kitaip palaikyti bendravimą su kuo įvairesniais žmonėmis itin svarbu, o ypač pandemijos laikotarpiu. Prasmingi santykiai, kaip ir visi kiti prasmingi dalykai mūsų gyvenime, padeda mums jaustis užtikrintai, saugiai, viltingai, pozityviai.
„Prasmės jausmas gali pakeisti viską iš esmės, – teigia P.Rakštikas. – Tik pagalvokite, jei gautumėte užduotį iškepti pyragą ir žinotumėte, kad a) jis iš karto bus išmestas; b) juo galėsite pradžiuginti savo artimuosius; c) jis iškeliaus tiesioginiu reisu į kosmosą, kur bus skirtas jau badauti pradėjusiems ir dvejus metus į žemę negrįžusiems astronautams. Kaip keistųsi jūsų pyrago kepimas, žinant jo panaudojimą iškart po jūsų triūso? Tai, kiek meilės, kiek pastangų ir džiaugsmo jūs įdėsite, visiškai priklauso nuo kartu su ta veikla sukurtos prasmės. Mano galva, aiškus prasmės suvokimas leidžia veikti su meile“, – vaizdžiai paaiškino psichologas.
Pats pagrindinis receptas, galintis padėti kurti prasmingus santykius su namiškiais, draugais, pasak P.Rakštiko – kalba. „Kalbėjimasis – tai pamatas viskam. Kalba gali padėti tiek palaikyti, tiek sugadinti santykius su kitais. Tik per ją mes įgarsiname savo poreikius ir galime išgirsti bei suprasti kitų, tik su jos pagalba galime ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė psichologas.
Jis atkreipia dėmesį, kad svarbiausia kalboje vis tik yra ne kalbėjimas, o klausymasis. Visiems aišku, kad jei negirdėjome klausimo, negalime pateikti ir atsakymo, tačiau kalbėdami dažnai elgiamės priešingai – daliname atsakymus nesivargindami išklausyti klausimo. Žmonių tarpusavio girdėjimas bendraujant turi įtakos mūsų santykiams, tad ir psichologinei savijautai tiek namuose, tiek kitur.
Kodėl vengiame atsiverti apie psichologinę savijautą?
Vienas iš prasmingų santykių puoselėjimo esminių komponentų – atvirumas. Vis tik, IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ atskleidė, kad mūsų šalies gyventojai vengia atskleisti kitam, kaip jaučiasi – Lietuvoje net 20 proc. žmonių su niekuo nesikalba apie savo psichologinę savijautą, nors po iššūkių kupinų metų 29 proc. žmonių Lietuvoje teigia, kad ji suprastėjo.
Pasak psichologo, kalbėjimas šia tema stereotipiškai siejamas su silpnumu. „Žinoma, tai susiję ir su mūsų istorine praeitimi, lėtu visuomenės sąmoningumo virsmu. Ir nors kalbėjimo apie tai tendencijos yra gerėjančios, bet vis tik lėtos“, – sako P.Rakštikas.
Pasak jo, natūralu, kad apie savo psichologinę savijautą, kaip ir apie sveikatą, nepuolame pasakoti bet kam. Blogai yra tada, jeigu nėra nė vieno žmogaus, su kuriuo galėtume pasidalinti savo išgyvenimais arba turime tokį žmogų, bet mums nejauku atsiverti. Psichologas P.Rakštikas sako, kad tokiu atveju gali pagelbėti specialistai. Mat kalbėjimas apie savo psichologinę savijautą jau pats savaime yra naudingas.
„Tai liudija, kad mes atpažįstame sunkumus, su kuriais susiduriame, norime jaustis geriau ir ieškome sprendimų. Taip pat, tai ir ženklas kitam, kad juo pasitikime, jeigu patikime šią informaciją“, – atsiverti ragina psichologas.
Daugiau ekspertų patarimų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt.
