Sužinokite, ką apie tai sako mokslas.
1. Neištikimybė visada sugriauna santykius
Teisingiau būtų sakyti, kad neištikimybė keičia santykius, nes vienam ar abiem partneriams kelia sunkias emocijas ir praradimo jausmą. Tas, kuriam partneris buvo neištikimas, gali jausti skausmą dėl saugumo ir pasitikėjimo praradimo, jo galvoje gali įkyriai suktis mylimojo romano scenarijus. Tas, kuris buvo neištikimas, neretai jaučia kaltę. Bet tai nebūtinai reiškia, kad pora išsiskirs ar santykiai pablogės.
Pasak psichologų, kartais po neištikimybės partneriai gali tapti net artimesni. Bet tai neįvyks stebuklingai. Abu žmonės turi norėti atkurti santykius ir būti pasirengę, kad lengva nebus. Teks dirbti su problema, įveikti nemalonius jausmus, sunkius pokalbius ir t.t.
Tačiau tai nereiškia, kad neištikimybė būtinai stiprina santykius. Vis dėlto neištikimybė yra viena populiariausių skyrybų priežasčių.
2. Dėl neištikimybės visada kalti abu
Vienkartinio neištikimybės akto ar romano priežasčių gali būti daugybė. Pavyzdžiui:
prisirišimo prie partnerio jausmo praradimas;
abiejų partnerių indėlio į santykius disbalansas;
neefektyvi komunikacija;
neišspręstos problemos, kaip artumo baimė ar problemų vengimas;
problemos su fizine sveikata;
psichikos sveikatos problemos, kaip depresija, nerimas ar bipolinis sutrikimas;
įvairios priklausomybės;
streso laikotarpiai;
asmeninis nepasitenkinimas ir žema savivertė;
pyktis ant partnerio;
kito žmogaus įsimylėjimas;
sekso įvairovės noras;
apsvaigimas nuo alkoholio;
kerštas.
Taip pat žmonės gali būti neištikimi tiesiog todėl, kad gali tai padaryti: be jokios priežasties.
Kaip matyti iš sąrašo, kartais antrasis partneris iš tiesų kaip nors susijęs su situacija, bet neretai jis apskritai niekaip su tuo nesusijęs.
Bet kuriuo atveju, kai kalbama apie neištikimybės priežastis, svarbu laiku atskirti kaltę ir atsakomybę. Atsakomybė visada to, kuris buvo neištikimas, tai jo ar jos pasirinkimas. Pavyzdžiui, nesusikalbėjimo ar krizės atveju buvo galima padaryti daug ką: pasikalbėti, išsiskirti, nueiti pas psichologą. Bet žmogus ryžtasi užmegzti kita ryšį, niekieno neverčiamas. Kalbos apie „abiejų kaltę“ šią atsakomybę nutrina.
3. Žmonės dažniausiai nueina į kairę su nepažįstamais
Tai populiarus filmų siužetas: herojus nueina į barą, išgeria, su kažkuo susipažįsta ir ryte nubunda svetimoje lovoje su skaudančia galva ir kaltės jausmu. Bet iš tiesų neištikimas seksas dažniausiai įvyksta su tais, kuriuos žmogus gerai pažįsta. Dar daugiau, prieš suguldami į lovą žmonės paruošia dirvą: susirašinėja, keičiasi nuotraukomis ir t.t.
4. Naujuose santykiuose žmogus nebebus neištikimas
Šis mitas paplitęs tarp tų, su kuriais kiti buvo neištikimi: „Jis (ji) tiesiog buvo nelaimingas (-a), bet su manim tai nepasikartos, man jis (ji) tikrai bus ištikimas (-a). Pasitaiko ir tokių atvejų. Bet apskritai statistika šiuo klausimu ne itin optimistiška. Neištikimybės tikimybė 3,5 karto didesnė tiems žmonėms, kurie tai jau darė anksčiau. Tačiau tokių, kurie ribą peržengė tik kartą, taip pat egzistuoja.
5. Priklausomi nuo partnerio žmonės nebūna neištikimi
Turima omenyje ekonominė priklausomybė. Egzistuoja nuomonė, kad žmogus, kuris pats nieko neuždirba ir gyvena partnerio sąskaita, turi būti ištikimesnis. Juk praradus santykius jam bus sunku. Iš tiesų viskas priešingai: tokie žmonės būna neištikimi dažniau. Beje, finansiškai priklausomas vyras labiau linkęs į neištikimybė, nei priklausoma moteris.
Apie finansiniu požiūriu sėkmingesnį partnerį taip pat yra įdomių duomenų. Kol vyro pajamos sudaro mažiau kaip 70 proc. šeimos biudžeto, jis tuo ištikimesnis, kuo daugiau uždirba. Bet pasiekęs šią kartelę vėl lengviau pasiduoda neištikimybei. O daugiau už partnerį uždirbanti moteris bus ištikimesnė visais atvejais.
6. Vyrai būna neištikimi dažniau nei moterys
Galima sakyti, kad tai ne visai mitas – vyrai kiek aktyvesni neištikimybės klausimu, bet atotrūkis tarp lyčių nelabai reikšmingas. Taip pat reikia atsižvelgti, kad tokie duomenys paprastai gaunami apklausos būdu, tad tenka pasikliauti respondentų sąžiningumu. O moterims būna sunkiau prisipažinti apie neištikimybę dėl visuomenės lūkesčių.
Iki 34 metų apie neištikimybę pasakoja apytikriai vienodas skaičius vyrų ir moterų. Skirtumas ima didėti tarp vyresnių žmonių ir su metais tampa statistiškai vis reikšmingesnis. Pavyzdžiui, grupėje nuo 20 iki 29 m. neištikimi 11 proc. vyrų ir 10 proc. moterį. Sulaukę aštunto dešimtmečio – 26 proc. vyrų ir 13 proc. moterų. Nors tai gali būti susiję ne tiek su amžiumi pačiu savaime, kiek su žmonių priklausymu skirtingoms kartoms, kuriose skiriasi požiūriai į neištikimybės klausimą.
