Naujųjų metų pažadai: kas trukdo jiems laikytis ir kaip reikėtų pasirengti

Naujieji metai – tarsi riboženklis, nuo kurio daugelis žmonių būna pasiryžę gyventi sveikiau: mesti rūkyti ar vartoti alkoholį, pradėti sportuoti ir panašiai. Tačiau dažnai tokie pasižadėjimai sau greitai pamirštami. Kodėl?

Sveikatai kenksmingi įpročiai suteikia ne tik malonumą, jie yra ir būdas nuraminti kylančią vidinę sumaištį, bent jau kalbant apie rūkymą ir alkoholį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sveikatai kenksmingi įpročiai suteikia ne tik malonumą, jie yra ir būdas nuraminti kylančią vidinę sumaištį, bent jau kalbant apie rūkymą ir alkoholį.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 26, 2024, 11:15 AM, atnaujinta Jan 26, 2024, 3:16 PM

Kaip pasakojo psichologė-psichiatrė Sonata Vizgaudienė, mes, žmonės, esame linkę nuolat augti, tobulėti, turime daug su savimi pačiais susijusių lūkesčių, kuriuos laikas nuo laiko peržiūrime.

„Tas vidinis noras kažką pakeisti lydi mus nuolat. Tačiau „nuo rytojaus“ yra labai sunku, reikalingas atspirties taškas. Naujieji metai ir yra tokia pradžia, susijusi su ritualais, perėjimu iš vienokios būsenos į kitokią. Tai – tarsi naujas gyvenimas, kuriame turi būti ir naujas „aš“.

Tokie ritualai kartojami iš kartos į kartą – vaikai mato, kaip tėvai kažką pasižada keisti, paskui imasi to patys. Be Naujųjų metų dar viena labai svarbi data yra paties žmogaus gimtadienis“, – pasakojo psichologė.

Reikia ir tinkamo pasirengimo

Tačiau neretai nutinka, kad jau sausio 1-ąją ar pirmąją metų savaitę žmonės numoja rankas į savo gerus ketinimus ir toliau daro tai, ko siekia atsisakyti, – vartoja tabaką, alkoholį, mėgina išvengti sveikos gyvensenos.

Pasak S.Vizgirdienės, mes dažnai turime visiškai aiškų tikslą, artėjant numatytai datai, nuo kurios jo sieksime, mintyse fantazuojame, kaip viskas bus gerai. Tačiau tuo pat metu stinga plano, kaip įgyvendinti savo ketinimus. Pavyzdžiui, kaip atrodys pirmoji diena metus rūkyti, kokia bus antroji, trečioji ir taip toliau.

„Didžiausi trukdžiai yra motyvacijos ir valios stygius. O tokiems pokyčiams, kai nusprendžiama atsisakyti vieno ar kito įpročio, tai yra svarbiausi dalykai. Ir šiuo atveju iš esmės niekas negali padėti – viskas priklauso nuo paties žmogaus pastangų.

Reikia paklausti savęs: jei nusprendžiau mesti tabaką ar atsisakyti arba sumažinti alkoholio vartojimą, tai kodėl aš taip darau? Turi būti aiškios priežastys, kodėl žmogus tai darė iki šiol ir kodėl nori nustoti“, – aiškino psichologė.

Sveikatai kenksmingi įpročiai suteikia ne tik malonumą, jie yra ir būdas nuraminti kylančią vidinę sumaištį, bent jau kalbant apie rūkymą ir alkoholį. Atitinkamai svaigalai galimai suteikia didesnį atsipalaidavimo jausmą. Todėl žmogus, nusprendęs atsisakyti šių medžiagų, turi žinoti tai, kas jo laukia.

„Reikia iš anksto numatyti, kuo pakeisime rūkalus ar alkoholį. Kiekvienas turi žinoti, kokia yra kitokia jo atramos forma. Jei jos neturėsi, po dienos ar kitos, o gal ir po mėnesio, tačiau vis viena sugrįši prie ankstesnių žalingų įpročių.

Ne vien cheminės medžiagos, bet ir pats įprotis traukia žmogų. Imantis pokyčių tai tikrai vyksta, todėl būtina turėti planą, ką darysi, jei apims toks potraukis. O įpročio atsisakyti sunku. Ilgai vartojantiems kenksmingas medžiagas jis nedings nei po savaitės, nei po mėnesio, galbūt tik po metų ar kitų galima bus pastebėti, kad tas įprotis išnykęs“, – sakė S.Vizgirdienė.

Padėjo dukros gimimas

Kovoti su ydingais įpročiais galima ir kitokiais būdais, ir nebūtinai nuo Naujųjų metų. Antai vienos tabako kampanijos Baltijos šalyse direktorius Marcinas Mielcarzas neslėpė, kad anksčiau rūkydavo tradicinėmis vadinamas cigaretes.

„Tačiau vos mums su žmona gimė dukra, iš karto pradėjau ieškoti joms alternatyvų. Visi, kas turi vaikų, žino, kaip tai yra svarbu“, – sakė M.Mielcarzas.

Pasak jo, vienas geriausių yra Švedijos pavyzdys. Ši šalis yra itin atvira naujoviškiems tabako gaminiams, todėl tradicinių rūkalų vartojimas ten yra pavydėtino lygio – cigaretes ten vartoja vos apie 5 proc. gyventojų.

„Esu įsitikinęs, kad ateityje cigarečių visiškai neliks. Vartotojai vis dažniau renkasi mažiau kenksmingas alternatyvas, tabako kompanijos yra pasirengusios šioms permainoms.

Todėl viskas dabar priklauso nuo reguliavimo ir vyriausybių atvirumo naujoms technologijoms.

Tokiose valstybėse, kaip Švedijoje, kur yra daugiau marketingo laisvės ir galioja aiškios nuostatos dėl vartotojų informavimo ir švietimo, permainos bus pasiektos tikrai greitai. Tačiau taip yra ne visur, todėl kai kuriose valstybėse pokyčiai gali būti kur kas lėtesni, nors jie neišvengiami“, – pasakojo M.Mielcarzas.

Poreikis mažiau kenksmingoms alternatyvoms

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2025 m. rūkys daugiau nei milijardas žmonių. Skaičiai baugina, tačiau normalu, kad jie turėtų galėti įsigyti ir mažiau kenksmingų alternatyvų cigaretėms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.