„Būdama nėščia per pusryčius valgiau sumuštinius su sūriu ir bulvių traškučius, per pietus suvalgydavau kepsnį, o per vakarienę – tyrę ir pyragą ar spurgų. Tarp pagrindinių dienos patiekalų aš nuolat kramsnojau sūrį. Galvojau, kad elgiuosi teisingai, juk man teko valgyti už du“, – teigė moteris.
Gimus pirmam kūdikiui Wendy išsiskyrė su vaiko tėvu ir savo liūdesį bei vienatvę malšino maistu. Po kiek laiko moteris susipažino su fitneso treneriu Seanu, vėliau tapusiu jos vyru, kuris mėgino padėti moteriai atsikratyti svorio.
„Jis patarė man laikytis dietos ir daryti fizinius pratimus, tačiau aš neturėjau valios. Aš tai pasakiau Seanui ir paprašiau neversti manęs. Taip, man buvo gėda, kad nedirbu ir sunkiai atrandu savo dydžio drabužių. Tačiau reikėtų suprasti, kad kai kurie žmonės turi problemų su savikontrole ir dėl to jie nėra kalti“, – įsitikinusi 190 kg sverianti britė.
Tiesa, norėdama įsisprausti į savo vestuvinę suknelę, Wendy vis dėlto pasistengė ir šiek tiek suplonėjo. Tačiau po dar dviejų vaikų gimdymo moters kūną apsunkino dar keletas papildomų kilogramų.
2009 metais trijų vaikų motina nusprendė pasinaudoti nutukusių žmonių mėgstamu metodu: pasidaryti skrandžio mažinimo operaciją. Gydytojai sutiko operuoti moterį, bet su viena sąlyga: per 12 savaičių iki operacijos pacientė turėjo numesti svorio.
Wendy neteko žado sužinojusi, kokio maisto jai teks atsisakyti ir ji paliko ligoninę pareiškusi: „Nuo košės man prasideda diarėja“.
Praėjo 4 metai ir sutaupyti pinigai, skirti operacijai, buvo išleisti. Tačiau britė nenusimena, nes ji tiki, kad valstybė padengs operacijos išlaidas. Vis dėlto ji sulaukė neigiamo atsakymo.
„Aš buvau godi ir per daug valgiau, tačiau dabar ne laikas mane mokyti. Anksčiau aš dirbau ir mokėjau mokesčius, todėl nesitikėjau, kad valstybė atsisakys man padėti. Kažkodėl alkoholikus gydo visiškai nemokamai. Aš ir toliau eisiu į mokesčių tarnybą ir mėginsiu įrodyti, kad man reikalingi tie pinigai“, – tvirtino Wendy.
Tačiau gydytojas, apžiūrėjęs moterį, laikosi kitos nuomonės: „Iki vestuvių moteris galėjo suimti save į rankas ir suplonėti, vadinasi, skrandžio mažinimo operacija nėra vienintelė išeitis. Be to, nėra garantijų, kad po operacijos ji atsikratys sveikatos problemų“.
Parengė Sniegė Pilypienė
