Vyras ar moteris? Prieš trejus metus A. Grodzka dar nešiojo barzdą ir vadinosi Krzysztofu Begowskiu. Dėl 188 centimetrų ūgio politikė Seime dažnai vadinama Šarvuočiu.
Pamaldi kolegė Kristyna Pawlowicz (61 m.) užsipuolė Anną, kad ši neturi teisės vaikščioti Seime į moterų tualetą. Esą neužtenka vienos kūno dalies nusipjauti, o kitos pasididinti, kad galėtum vadintis moterimi.
Ta pati kolegė, beje, turinti profesoriaus vardą, A. Grodzką išvadino beždžione ir arkliu.
Psichologo diplomą turinti A. Grodzka į tokią nepagarbą atsakė kultūringai, tačiau įgėlė.
A. Grodzka pasiūlė Kristynai pasidaryti klinikinius tyrimus ir išsiaiškinti, ar pati nėra transseksuali, nes galbūt dėl tos priežasties niekada neturėjo partnerio, nesukūrė šeimos ir nepagimdė vaikų.
Šia intriga susidomėjusi žiniasklaida paskelbė, kad A. Grodzka bent jau išoriškai atrodo panašesnė į moterį, nes visada yra puošniai apsirengusi, pasidažiusi, elegantiška, o K. Pawlowicz atrodo netvarkinga, nevalyva, jos eisena vyriška.
Stiprybės A. Grodzkai suteikia sūnaus palaikymas.
Anną pažįstantys žmonės teigia, kad ji yra labai trapi ir jautriai išgyvena kiekvieną kritiką, kabinete tyloje dažnai apsiverkia.
Transseksualė neslepia – stiprybės jai suteikia sūnaus Bartoszo (29 m.) palaikymas ir lytinio tapatumo problemų turinčių žmonių padėkos už konsultacijas ir padrąsinimus.
Tarptautinių santykių studijas Lenkijoje ir Vokietijoje baigęs Bartoszas dirba Lenkijos Senate, laisvalaikiu groja gitara roko grupėje ir yra labai panašus į jaunystėje barzdą irgi nešiojusį tėvą, tai yra Anną.
Vyras sako suprantąs tėvo sprendimą tapti moterimi, nes apsimetinėdamas pats buvo nelaimingas ir tokius darė kitus šeimos narius.
Tokias prakalbas Bartoszas neretai išsako Annos įkurtoje draugijoje „Trans-fuzija”, kur skaitomos paskaitos tėvams, auginantiems lytinį dvilypumą jaučiančius vaikus.
Minėtą draugiją prieš penkerius merus Anna įkurti nusprendė po to, kai perskaitė, kad net pusė lyties dvilypumą jaučiančių žmonių dėl visuomenės netolerancijos bando žudytis.
Anna tokius asmenis drąsina gyventi pagal savo vidinius pojūčius ir nebijoti keisti gyvenimo.
Ji teigia, kad šių žmonių padėkos jai suteikia jėgų atlaikyti puolimus Seime ir gatvėje.
Kai parlamentarė iškėlė savo kandidatūrą tapti Seimo vicepirmininke, kažkas įmetė dūminę granatą į jos biurą ir naktimis ėmė daužyti langus ir dergti duris.
Gatvėse padažnėjo atvejų, kai chuliganaujantys praeiviai moterį užgaulioja, iškeikia. A. Grodzką labai stebina tai, kad tiek gatvėje, tiek Seime ją aršiausiai puola asmenys, save vadinantys uoliais katalikais.
Tokios atakos jai esą kelia abejonių puolančiųjų tikėjimo nuoširdumu, mat katalikybė propaguoja artimo meilę, o kunigai nuolat primena, kad visi esame Dievo vaikai.
A. Grodzka primena, kad medikų komisija po įvairiapusiškų tyrimų patvirtino, jog jos genų derinys yra moteriškas, ir pritarė lyties keitimo operacijai bei pavardės keitimui.
JAV medikų tyrimai esą liudija, kad lyties dvilypumo problemų turi viena iš 17 tūkstančių moterų ir vienas iš 47 tūkstančių vyrų.
Apie tai būtina diskutuoti, kad visuomenė į tokį gamtos pokštą žiūrėtų panašiai kaip į kairiarankiškumą, šveplumą, kitokią plaukų ar odos spalvą. Žmogaus kitoniškumas neturėtų trukdyti eiti jokių valstybinių pareigų.
A.Grodzkos transseksualumas kol kas šokiruoja daugelį kolegų parlamentarų. Todėl per diskusiją dėl Seimo vicepirmininkės pakeitimo argumentai apie kandidatų išprusimą ir vadovavimo gabumus netapo lemiami.
Anna neigia gandus apie savo šėlsmą jaunystėje. Žurnale „Wprost” pasirodė studentavimo bičiulių pasakojimai, kad jaunystėje Krzysztofas buvo mergišius.
Tačiau Anna tapusi transseksualė tikino, kad aktyviai flirtuodama su merginomis paprasčiausiai stengėsi atitolinti įtarimus apie savo kitoniškumą.
Ji visada svajojo apie glamones su vyru, nes jautėsi moterimi.
Dėl baimės būti pasmerktai visuomenės tokią aistrą slopino.
Paralyžiuojančią baimę pasėjo paauglystėje perskaityta sovietinių medikų knyga apie sekso iškrypimus ir priverstinį jų gydymą.
Knygos poskyris apie tai, kad transseksualūs asmenys psichiatrijos ligoninėse gydomi elektros šoku, tuomet vienuolikametį berniuką privertė ilgam pamiršti žaidimus su lėlėmis.
Su mergaitėmis kieme iki tol žaidęs ir lėlių mamos nupirkti prašęs Krzysztofas pradėjo ieškoti berniukų draugijos.
Toks elgesio pokytis patiko tėvui, aukšto rango kariškiui, kuris nuolat priekaištavo sūnui, kad jis elgiasi nevyriškai. Tėvas buvo pripratęs prie muštro, prie paklusimo vyresnybei ir panašaus elgesio reikalavo iš kitų, net namiškių.
Todėl kariškis nepakęsdavo darželinuko Krzysztofo prašymų nupirkti lėlyčių ir leisti dažytis mamos lūpų dažais. Anksti supratusi sūnaus kitoniškumą mama slapta tenkindavo sūnaus norus, tik prašydavo neprasitarti apie tai tėvui ir nesinešti lėlių į kiemą.
Mama prašė niekam neprasitarti ir apie tai, kad Krzysztofas labiau norėtų būti vadinamas Anna.
Berniukas stengėsi tokių patarimų klausyti, bet dėl pomėgio žaisti su mergaitėmis patirdavo patyčių tiek kieme, tiek mokykloje.
Gamta vis dėlto nugalėjo, ir būdamas penkiolikos Krzysztofas išgyveno naują dramą – įsimylėjo klasės draugą. Baimė būti uždarytam į psichiatrijos ligoninę neleido niekam prasitarti apie aistrą, ir vaikinas ją naktimis apraudodavo lovoje.
Tokios baimės paralyžiuojamas Krzysztofas ryžosi susipykti su draugu ir susipažinti su mergina. Taip susiėjo su būsima žmona, mergina iš paralelinės klasės.
Iki vestuvių draugystė truko šešerius metus, bet ji apsiribojo tik platoniška meile. Mergina neskatino lytinių santykių, nes buvo užaugusi religingoje šeimoje ir iki vestuvių privalėjo išlikti skaisti.
Sueities Krzysztofas nenorėjo todėl, kad buvo išbandęs masturbaciją – orgazmas jam sukėlė ne tiek malonumą, kiek kančią, kad turi liesti nemėgstamą savo vyrišką organą ir patirti vyrišką pasitenkinimą.
Vaikinas viduje vis labiau jautėsi moterimi ir nekentė vyriško kūno, tad nenorėjo patirti jo teikiamo lytinio malonumo.
Su žmona Krzysztofas mylėjosi tik vienintelį kartą, kai nusprendė paklusti tėvų prašymui dėl anūko. Po to žmona ne kartą bandė vėl suartėti, tačiau Krzysztofas vis išsisukdavo nuo pareigos.
Kai gimė sūnus, Varšuvoje netrukus buvo atidarytas medicinos centras seksualinių mažumų atstovams tirti. Krzysztofas nuskubėjo į centrą ir po dvejų metų tyrimų gydytojai pripažino, kad jis yra transseksuali asmenybė.
Medikai išdavė leidimą lyties keitimo operacijai, bet Krzysztofas nesiryžo jai, nes išsigando neigiamos žmonos, tėvo, uošvių reakcijos ir sūnui gresiančių patyčių.
Sekso stygių su žmona, dėsčiusia japonų kalbą, vyriškis stengėsi kompensuoti intelektualiu bendravimu ir dažnomis kelionėmis.
Krzysztofui sekėsi privatus knygų leidybos verslas, ir šeima pasistatė Varšuvoje namą, nuolat keliavo.
Lūžis įvyko sūnui universitete baigus filosofijos studijas ir pradėjus gyventi savarankiškai.
Krzysztofas nusprendė nuo žmonos nebeslėpti savo vidinio pasaulio ir paprašė leisti jam namuose nors savaitgaliais vilkėti moteriškus rūbus.
Žmona prašymą kategoriškai atmetė ir išsviedė per langą Krzysztofo vonioje pasidėtus lūpų dažus ir pudrą.
Tada Krzysztofas pasakė, kad neketina būti dviveidis, pasiūlė parduoti namą ir pirkti tris butus – sūnui, sau ir žmonai.
Po skyrybų žmona greitai apsigyveno su kitu vyriškiu ir sūnui prasitarė, kad pirmą kartą gyvenime jaučiasi laiminga miegamajame.
O sūnus vengia lankytis pas kitą šeimą sukūrusią motiną ir dažniau bendrauja su moterimi tapusiu tėvu.
Anna virtęs Krzysztofas lyties keitimo operacijai, kuri buvo atlikta Tailande, ryžosi tik 2010-ųjų pavasarį.
Anna neslepia, kad niekada nepatyrė vyriškų glamonių, tačiau nepraranda vilties sutikti didžiąją gyvenimo meilę.
Tardama šiuos žodžius A. Grodzka liūdnai šypsosi ir primena, kad jai tuoj sukaks šešiasdešimt, ji yra aukščiausia moteris Seime ir puikiai supranta, kad draugystė su ja kiekvienam vyrui taptų nepakeliama našta dėl didžiulio visuomenės dėmesio.
„Užtat dabar galiu nevaržomai puoštis, avėti aukštakulnius batelius, kasdien keisti nagų spalvą ir pagaliau turiu moteriškas krūtis”, – džiaugėsi parlamentarė, nutraukusi veidmainiavimą.
Britams pavydi laisvės
Parlamentarė A.Grodzka svajoja, kad Lenkijos transseksualai kada nors turėtų tiek daug teisių kaip kolegos Didžiojoje Britanijoje.
Šioje šalyje lyties keitimo operacijas apmoka valstybė, o pase apie tai nėra jokio įrašo, todėl toks asmuo tampa lygiateisiu piliečiu visose gyvenimo srityse, išskyrus sportą, kuriame vyriškieji hormonai gali lemti geresnius rezultatus.
Lenkijoje tebegalioja įstatymas, pagal kurį už lytinio vaisingumo pažeidimą gydytojui gresia dešimt metų kalėjimo. Todėl medikai pasmerkia transseksualus ilgiems formalumams ir dalį jų atbaido nuo operacijų.
Transseksualai Lenkijoje negali tarnauti kariuomenėje, įsivaikinti kūdikio, su tos pačios lyties asmeniu kurti šeimos, įsigyti ir paveldėti bendro turto.
Anglijoje pirmoji lyties keitimo operacija buvo atlikta 1944-aisiais, o transseksualus integruojantis įstatymas priimtas tik po 50 metų.
