Likus 5 mėnesiams iki santuokos ji suprato, kad yra nėščia. Buvo žiema, vestuvės laukė pavasarį. Vaiko tėvas, būsimas vyras, įkalbinėjo merginą gimdyti. „Saulene, susirašom anksčiau, gimdykim“, – meldė jis būsimos žmonos.
Ji neklausė. Merginai buvo gėda vestuvėse pasirodyti „su pilvu“. „Man buvo svarbu balta suknelė, kad bus draugės. Be to, buvau doruolė. Nenorėjau nėštumu iki vestuvių nuvilti aplinkinių, sugadinti savo gerą vardą“, – praėjus 30 metų po aborto prisipažino moteris.
Daug metų Saulenė mėgino suvokti, dėl ko atsisakė savo pirmagimio. „Abortą pasidariau, nes nepasitikėjau savimi ir gyvenimu. Nežinojau, kad manyje augo žmogus. Tais laikais ginekologės apie abortus klausdavo panašiai kaip apie dantis – plombuosim ar rausim? Kaip apie menkniekį“, – prisiminė vilnietė.
Prieš abortą ji pradėjo nešioti juodus rūbus, pati nesuprato, ko taip gedėjo. Nepaisant liūdesio, viskas turėjo vykti pagal Saulenės planą.
Niekam nesakė apie abortą. „Niekas nekalbėdavo apie tai garsiai. Mama būtų pasakiusi – negriešyk Dievo. Ir anyta būtų sudraudusi – ji pagimdė 5 vaikus. O iš draugių jau ne viena buvo pasidariusi abortą. Bet apie tai sužinojau tik vėliau“, – tikino moteris.
Jai ilgam įstrigo po procedūros palatoje greta gulėjusios moters žodžiai: „Kiek pastočiau, tiek pagimdyčiau.“
Jie verte vėrė jos širdį. „Supratau: padariau kažką blogo. Slėpiausi. Jutau didelę kaltę ir baimę gyventi. Jaučiau, kad prakeikiau save ir mūsų santuoką. Tai tęsiasi iki šiol. Santykiai su vyru nesiklosto ir šiandien“, – apgailestavo dviejų vaikų motina.
Saulenės vyras labai pyko už abortą, keršijo jai. „Neištikimybė, alkoholizmas, nusivylimas. Jis mane sutiko menišką, romantišką. Paskui labai nusivylė manimi“, – save plakė vilnietė. Jau po santuokos pusmečio vyras ėmė ieškoti kitų moterų.
Vėliau daug kartų jis žmonai primindavo apie dienos šviesos taip ir neišvydusį kūdikį. „Gal likimas nebūtų toks, gal dabar mums eitųsi lengviau?“ – įpykęs ją grauždavo vyras.
Antrasis abortas – dėl antibiotikų
Giliai atsidususi moteris prisipažino – minėtas abortas nebuvo vienintelis. Kitą ji pasidarė praėjus penkeriems metams po vestuvių.
„Prieš pastodama gėriau stiprius antibiotikus – sirgau gripu. Kai pasakiau, kad išgėriau tiek vaistų nuo gripo, ginekologė išsigando: „Rizikuoji pagimdyti nesveiką vaiką!“ – gydytojos žodžius prisiminė vilnietė.
Su kuo bekalbėtų, visi bauginosi – gims nesveikas vaikas. Vyras gūžėsi ir nieko nesakė. Saulenė iš baimės pasidarė antrą abortą.
Po gerų 10 metų ji išklausė paskaitą apie lytinio akto metu užsimezgančią gyvybę, išgirdo, kad kiekvienas abortas – tai vaiko nužudymas. Klausėsi ir raudojo. Suprato, kad abortu nužudė savo vaiką. „Atgaila, atgaila, atgaila. Ašarų baseiną galima pripilti“, – tą laikotarpį prisiminė pašnekovė, nujausdama, kad reikės atkentėti ir išpirkti kaltę.
Kai du jos sūnūs pradėjo bręsti, motina ėmė jiems kalbėti: „Žiūrėkit, galvokit, ką darot, nepradėkit gyvybės be laiko.“ Ji pasipasakojo ir apie savo abortus. „Palikau jų teismui. Kenčiu nuo to. Jei susipykstam, jie man primena šitą mano klaidą. Ypač prikaišioja jaunesnis sūnus“, – apgailestavo Saulenė.
Lėlytes bučiuoja kaip savo vaikus
Palengvėjimą moteris pajuto dalyvaudama daugelyje renginių, skirtų abortą pasidariusioms moterims. Šiuo metu vilnietė pati tarnauja viename jų – Rachelės vynuogyno rekolekcijose. „Matau moterų džiaugsmą. Jos duoda savo vaikams vardus, meldžiasi už juos“, – grožėjosi pašnekovė.
Dailės studijas jaunystėje baigusi namų šeimininkė pasiuvo 50 lėlyčių, kurios į rekolekcijas atvažiavusioms moterims simbolizuoja jų vaikus. „Kartais ateina moterų, kurios pasidariusios net po 6 abortus, tada reikia 6 lėlyčių, dėl to tiek daug pasiuvau. Jos laiko vaikelius ant rankų, čiūčiuoja, kalbasi su jais, verkia“, – pasakojo vilnietė.
Mamos taip pat rašo laiškus negimusiems savo vaikams. Rašė ir Saulenė. „Petras, berniukas. Nuolat su juo kalbuosi maldose“, – apie savo vaikelį švelniai kalbėjo moteris.
Dažniausiai vienose rekolekcijose dalyvauja 12 moterų.
Apie graudžias aborto pasekmes vilnietė kalba visur – kalėjimuose su kaliniais, kursuose apie krikščionybę, stovyklose šeimoms, asmeniškai sutikusi moteris.
„Dabar tai yra mano misija – pasakoti, kas abortas yra iš tikrųjų“, – atsisveikindama nusišypsojo pašnekovė.
***
Jei svarstote apie abortą ir norite nemokamai pasikonsultuoti su specialistu, tai galite padaryti Vilniuje, Sveikatos inovacijų centre. Moterims, išgyvenančioms poabortinį sindromą, taip pat siūloma individuali psichologinė pagalba ir Rachelės vynuogyno rekolekcijos. Telefonas pasiteirauti 8 614 23178.
