Aktorius ir choreografas, šokių studijos "Soul Lounge" bendraturtis D.Meškauskas bei Mykolo Romerio universitete programų ir projektų vadybos magistrantūroje studijuojantis ir vienoje tarptautinėje įmonėje projektų koordinatoriumi dirbantis jo brolis Donatas šiuo metu Vilniuje gyvena atskirai.
Bet vienu metu Deividas, kai išsiskyrė su buvusia gyvenimo drauge ir sūnaus Adomo motina dainininke Rūta Ščiogolevaite, įsikūrė kartu su broliu. Deividas tuo metu tiesiog neturėjo kur glaustis, jam teko tarsi iš naujo stotis ant kojų. Su broliu jis gyveno pusantrų metų, kol abu neturėjo įsipareigojimų moterims.
Po to žinomas šokėjas įsigijo butą ir jame įsikūrė su buvusia šokių partnere, aktore Ineta Stasiulyte (33 m.) bei jos dukra.
Abu broliai turi širdies drauges, dirba skirtingus darbus, jų charakteriai irgi skirtingi. Deividas – neretai dvejojantis, romantikas. Donatas racionalus, tikslo siekiantis. Tačiau vaikystėje kartu augę pametinukai neišskiriami lyg dvyniai, nes juos traukia aštrūs pomėgiai.
– Ar reikėjo įkalbinėti brolį pasirodyti televizijos projekte ir drauge baseine šokti nuo bokšto? – paklausiau žinomo šokėjo.
Deividas: Kur yra sportas, adrenalinas, daug azarto, truputį rizikos, ten mane su broliu netgi traukia. Treniruotis drauge mums buvo smagu.
Abu treniravomės visą mėnesį – rytą ir vakare. Kartu darėme vienodus pratimus, analizavome šuolių techniką. Mumis tikėjo trenerė, palaikė draugai. Todėl šokdami dviese jautėmės užtikrinti.
– Jums nušokti nuo 7,5 metro bokšto buvo didelis iššūkis?
Donatas: Iš pradžių atrodė didelis, bet būdamas vienuolikametis esu šokęs ir nuo 10 metrų aukščio geležinkelio tilto per Šventosios upę gimtuosiuose Anykščiuose.
Deividas: Tada nešokau, nes pasirodė per daug pavojinga. Dabar ruošdamasis projektui baseine ryžausi nušokti ir nuo 10 metrų aukščio. Kai pirmąkart užlipau ant 5 metrų aukščio bokšto, jaudinausi. Bet po to įgūdžiai vis tobulėjo, technika gerėjo, supratau, ką reikia daryti ore, todėl pamėginau šokti ir nuo 10 metrų aukščio.
Donatas: Anuomet apie mano šuolį nuo tilto į Šventąją tėvai taip ir nesužinojo, bet vyresni draugai įkalė, kad tai labai pavojinga.
Deividas: Dabar jau suvokiame, kad tai labai rizikinga. Žinau, kad vienas drąsuolis, šokęs nuo to tilto, patyrė didžiulę traumą ir dabar sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Gal šita tema nebekalbėkime, juk jaunystė – kvailystė.
– Nuo mažens abu esate nutrūktgalviai?
Donatas: Mėgstame važinėtis dviračiais, patinka žiemos sportas: slidinėjimas kalnuose, snieglentės.
– Kada išmokote plaukti?
Deividas: Mus plaukti išmokė tėvai. Pamenu, kai mama upėje mane laikė už pilvo ir paleido. Taip išmokau plaukti „šuniuku“.
Donatas: Vaikystė prabėgo prie Šventosios. Vasarą sėsdavome ant dviračių ir visą dieną praleisdavome prie upės.
Deividas: Aišku, be upės, dar buvo ir parketas. Abu nuo mažens lankėme sportinius šokius.
Brolis šoko nuo penkerių metų, aš – nuo šešerių.
– Turbūt tėvai norėjo, kad šoktumėte?
Donatas: Būdami tokio amžiaus nelabai susigaudėme, kas vyksta. Tėvai nuvedė už rankos į sportinių šokių klubą, pasakė, kad šoksime. Šokti patiko, nes gerai sekėsi. Kai pasieki rezultatų, atsiranda noras kuo dažniau dalyvauti varžybose ir laimėti.
Deividas: Vyrams juk patinka konkuruoti.
Donatas: Jeigu ir mokykloje pakviesdavo pašokti, būdavo smagu, kad visi palaiko.
Deividas: Anykščiuose sportiniai šokiai dar mūsų tėvų jaunystės laikais buvo labai populiarūs. Dabar šokiai Anykščiuose miršta, nes trūksta trenerių – niekas nenori grįžti į gimtinę. Be to, gimsta mažiau vaikų, todėl norinčių šokti yra nedaug.
– Iš savo motinos ar tėvo paveldėjote polinkį į sportą, aštrius pomėgius?
Deividas: Tėvas jaunystėje intensyviai sportavo, dabar esant progai irgi nueina į treniruoklių salę. Be to, jis su mūsų mama kartais šoka sportinius šokius mėgėjų klube.
Bet mūsų pomėgius nulėmė aplinka. Anykščiuose visur važiuodavome dviračiais, Vilniuje dideli atstumai, todėl sėdame į troleibusus.
Anykščiuose maudydavomės upėje, Vilniuje tam nėra laiko, be to, Neries vanduo nešvarus.
Donatas: Gimtajame mieste rogėmis leisdavomės nuo Kalitos kalno ir jo tramplinų. Šalia namų – stadionas, su draugais žaisdavome futbolą.
Deividas: Aplinka kalta, kad esame aštrių pojūčių mėgėjai. (Juokiasi.)
– Televizijos projekto žiūrovėms pro akis nepraslydo jūsų dailus ir raumeningas kūnas. Ar savo išvaizdai skiriate daug dėmesio?
Deividas: Specialiai nieko nedarau, kad atrodyčiau gražus. Pagrindinis mano darbas – šokiai, todėl fizinio aktyvumo nestinga.
Donatas: Nemažai sportuoju. Laisvalaikiu žaidžiu futbolą, krepšinį.
– Ar vaikystėje mušdavotės?
Deividas: Pasimušdavome, kaip ir visi berniukai. Juk vaikai dažniausiai susipeša ko nors nepasidaliję.
Donatas: Tėvai išskirdavo, aprėkdavo.
– Neretai suaugusius brolius sukiršina pinigai ar pavydas. Kokia jūsų darnių santykių paslaptis?
Deividas: Mūsų interesai nesikerta, nes profesijos ir net dienotvarkė skirtingos. Neturime nei bendro turto, nei bendro verslo.
Donatas: Susitinkame gerai praleisti laiko. Nebūna dėl ko pyktis, nes turime bendrų draugų ir pomėgių.
– Ar pasidalijate paslaptimis, širdies reikalais?
Deividas: Pasidalijame, jeigu tie reikalai labai rimti.
Donatas: Paauglystėje apie mergaites daugiau šnekėdavomės. Dabar, kai turime širdies drauges, per daug vienas kitam į širdį nelendame. Bet būna, kad ir padiskutuojame. Ką dovanoti Valentino dienos ar kita proga draugei, kreipiuosi į Deividą. Jis turi daugiau patirties.
– Deivido meilės ryšiai plačiai nuskambėjo viešumoje. Donatai, o kas jūsų draugė?
Donatas: Mano širdies draugė – bendraamžė Viktorija, dirbanti vienos įmonės vadove. Draugaujame beveik šešerius metus. Susipažinome per bendrus pažįstamus.
– Ilgokai draugaujate. Ar jau planuojate vestuves?
Donatas: Dar neplanuojame.
– Deividai, gal pagaliau jūs ruošiatės vesti?
Deividas: Iki vestuvių su Ineta turime dar daug ką nuveikti.
– Ar jūsų mylimosios sutaria?
Donatas: Jos – geros draugės. Su broliu esame kaimynai, gyvename per tris namus. Grįžus po šuolių treniruočių draugės paruošdavo vakarienę.
Deividas: Brolį neretai pakviečiu į namus per televiziją pažiūrėti rungtynių, išgerti alaus.
– Nors esate broliai, televizijos projekto vedėjai tuo ne iškart galėjo patikėti, nes Donatas neturi tokių gražių garbanų kaip Deividas. Iš ko paveldėjote plaukus?
Deividas: Aš – mamos kopija. Abu esame garbanoti, tamsūs. Donatas – iš akies trauktas tėvas.
