Lietuvė vyko į užsienį ieškoti darbo, o susirado vyrą

Po skyrybų ji buvo prisiekusi daugiau niekada netekėti, ypač už lietuvio. Kai lietuvės rankos paprašė vos savaitę pažįstamas švedas, ji atkirto: „Nė negalvoju.“ Tuomet Vokietijoje dirbęs verslininkas net įsižeidė, bet susitvardė ir ramiai pasakė: „Nieko baisaus, jei meilės nėra, ji atsiras vėliau.“ Dabar Lietuvoje įsikūrę Stasė (58 m.) ir Johnny (73 m.) Hasslingeriai gali juoktis – moteris vyko į užsienį ieškoti darbo, o susirado vyrą. Šios poros istorija pasakojama „Lietuvos ryto" priede „Gyvenimo būdas".

Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė

Apr 30, 2014, 10:15 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 10:51 AM

Stasę vadino Stela

Stasės ir Johnny pažintis prasidėjo dar 1998-aisiais, kai viena pažįstama pakvietė lietuvę į Hamburgą Vokietijoje padirbėti baldų parduotuvėje „Regale“. 

Stasė po trijų mėnesių ketino grįžti namo. Tačiau jos ketinimus sujaukė šios parduotuvės savininkas J.Hasslingeris.

Jau senokai išsituokusi lietuvė augino du paauglius sūnūs Nerijų ir Liną. Pirmas vyras Stasę paliko, kai jaunėliui Linui buvo pustrečių metų. Buvęs vyras nerėmė šeimos, nemokėjo alimentų.

Švedų verslininkas taip pat buvo išsiskyręs ir visa galva pasinėręs į darbą – jis turėjo švediškų baldų, gaminamų iš medžio, parduotuves Hamburge, Berlyne, Heidelberge, Miunchene, Brėmene, Manheime, Londone.

Neblogai vokiškai kalbanti Stasė patiko Johnny, jis ėmė ją vadinti Stela, o pakvietęs lietuvę į restoraną pasipiršo. Tai atsitiko praėjus pirmai lietuvės darbo savaitei Hamburge.

Kai Stasė atsisakė tekėti, ramaus būdo, karščiuotis nemėgstantis Johnny neatsitraukė ir buvo teisus – praėjus dvejiems metams po šio pokalbio, 2001-ųjų rugsėjį, pora susituokė.

Stasė greitai įsitikino, kad švedai kur kas labiau gerbia moteris nei lietuviai.

„Kai būnu su Johnny draugais ir giminėmis, jaučiu didelę pagarbą. Per pokylius poros kartu nesėdi, visi svečiai traukia popierėlius iš laimės šulinio, kas su kuo sėdės.

Vaišindamiesi jie nesėda vienas greta kito, nes ir taip didžiąją gyvenimo dalį praleidžia kartu. Bendravimas yra didelė vertybė. O Lietuvoje moterys bijo, kad kas nors gali nuvilioti vyrą, kyla pavydas, todėl sutuoktiniai sėdasi kartu“, – apie bendravimo skirtumus pasakojo Stasė.

Pora įsikūrė Ukmergės rajone

Johnny su žmona bendrauja švediškai arba vokiškai. Vyras moka net keturias užsienio kalbas.

Antroji santuoka lietuvės gyvenime daug ką pakeitė. Johnny nepritarė, kad po vestuvių žmona dirbtų užsienyje. Verslininkas galvojo apie ateitį. Stasė prisiminė, kaip lengvai leidosi įtikinėjama: „Aš esu vyresnis, kai manęs nebeliks, turėsi iš ko gyventi.“

Taip Johnny kalbėjo apie savo troškimą auginti galvijus.

Prieš keletą metų vyras iš tiesų sunegalavo – patyrė mikroinsultą. Kad sustiprėtų, jis dažnai vaikšto su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Kol nueina iki tvarto aplankyti savo numylėtinių ir grįžta namo – geras kelio galas.

Hasslingerių valdos Siesikuose, Ukmergės rajone, dabar siekia 300 hektarų. Įsigiję mėsinių galvijų ūkininkai kiekvienam jų net išrinko vardą.

Iš 150 galvijų kai kurie yra atkeliavę net iš aukcionų, todėl, kaip ir Johnny, yra užsieniečiai.

Tapti ūkininke – toks pasiūlymas Stasei atrodė keistas. Tik tada, kai Johnny ėmė kalbėti, kad Lietuva – nuostabi šalis, čia daug lietaus ir žolės, Stasė tarsi praregėjo. Siesikai – jos tėviškė, tad moteris nesigaili, kad grįžo į kaimą.

„Mano darbas nedaug pasikeitė – anksčiau buvau kailių ir odos apdirbimo technologė, domėjausi pramoniniu kailių apdirbimu, dabar mūsų laukuose laksto gyvi kailiai – mėsiniai galvijai“, – sakė moteris.

Už laimėtus pinigus įsigijo telyčią

Prižiūrėti galvijus motinai padeda 27 metų sūnus Linas iš pirmos santuokos. Pirmąją savo karvę Linas įsigijo laimėjęs nemažą sumą.

Kartą jis su motina ir Johnny plaukė keltu iš Karlskronos į Lenkiją, mat po vestuvių dar dvejus metus verslininkas su žmona blaškėsi tarp Lietuvos ir Švedijos. Mėnesį pagyvendavo vienoje šalyje, mėnesį – kitoje.

Linas kelte pamatė lošimo aparatą, pradėjo žaisti ir išlošė 1500 Švedijos kronų. 2002-aisiais tai buvo apie 700 litų. Tuo metu Linas buvo nepilnametis, todėl kelto apsaugos darbuotojai pasiteiravo, kur jo tėvai.

Buvo vėlu, Stasė ir Johnny jau miegojo kajutėje. Pasigirdus beldimui moteris krūptelėjo ir pamanė, ar tik sūnus nebus ko nors iškrėtęs. Kai atidarė kajutės duris, apsaugos darbuotojas jai įteikė sūnaus laimėtą sumą.

Johnny patarė Linui neišleisti šių pinigų, o nusipirkti karvę. Linas taip ir padarė – įsigijo telyčią, kainavusią maždaug 600 litų.

Kai užaugusi telyčia atsivedė veršelių, prasidėjo Lino verslas. Vėliau jis pardavė du jaučius, o dabar turi dvi karves, dvi telyčaites ir du jaučius. Taip atsirado veršelis Kugeliukas, jaučiai Polis, Komisaras, Seržantas, karvė Elžbieta.

Prieš trejus metus Siesikuose iškilo naujas namas. Stasė tikino, kad jai priklauso skandinaviško stiliaus namo autorystė: „Esu ūkininkė, dar tapau architekte. Vos per keturis mėnesius vietoj mano motinos senos trobos iškilo toks namas, apie kokį svajojau.“

Namuose erdvu – keturi miegamieji, vonia, dušas, sauna, svečių kambarys, svetainė, greta du garažai.

Kambarių sienas puošia meno vertybės, skulptūros, kurias Johnny atsivežė iš Švedijos. Laisvalaikiu vyras mėgsta fotografuoti Lietuvos gamtą – tai jam didžiausias malonumas.

Johnny pritarė namo statyboms, nes atvykęs į Lietuvą stebėjosi, kad kaime daugelis žmonių neturi namuose dušo, vonios, tualeto, kanalizacijos. Švedijoje tokios vargingos sąlygos buvo tik Johnny vaikystėje.

Švedija - Ispanija - Vokietija - Lietuva

Stasės sutuoktinis gimė Malmėje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jo tėvas šiame mieste turėjo duonos kepyklą. Malmėje net karo metais sekėsi verslas, nes Švedija mažai nukentėjo nuo nacių – Johnny tėvai turėjo susitaupę tiek pinigų, kad pirmieji visame mieste įsigijo automobilį.

Johnny dėdė turėjo didelį ūkį, kuriame laikė daug simentalių veislės galvijų.

Kai Johnny buvo paauglys, jis iš Malmės vykdavo traukiniu beveik 100 kilometrų, kur buvo dėdės ūkis, ir čia praleisdavo vasaras. Padėti tėvams kepykloje vaikinui buvo pernelyg nuobodu. Todėl Johnny turėjo svajonę kada nors pats auginti galvijus.

Švedas žino pinigų vertę. Jaunystėje jis sunkiai dirbo, studijavo kelių inžineriją.

Galbūt dėl to, kad švedai turi vikingų kraujo, Johnny irgi siekė pamatyti pasaulio. Kartu su draugu jis išvyko į Ispaniją, į Kanarų salas. Iš pradžių išsinuomojo butą, užsirašė į ispanų kalbos kursus, o po pusmečio jau galėjo laisvai kalbėti ispaniškai.

Tada Las Palmase švedas su draugu įkūrė restoraną. Šiame mieste jam gerai sekėsi, todėl čia jis praleido 10 metų. Vėliau Johnny perėjo į nekilnojamojo turto agentūrą. Kai nutarė persikelti iš Ispanijos į Vokietiją, šioje šalyje įkūrė baldų parduotuvių tinklą „Regale“.

O nuo čia jau galima pradėti iš naujo skaityti šią meilės istoriją, nes vienoje šių parduotuvių ir prasidėjo Johnny ir Stasės pažintis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.