Būdamas 22 metų Ž.Stakėnas vedė ir dėl to nesigaili. Anksti šeimą sukūręs televizijos laidos vedėjas džiaugiasi, kad sūnūs Kajus (9 m.) ir Pijus (5 m.) užaugs, o juodu su žmona vis dar bus jauni. Kaip Dovilė ir Žygimantas sutaria?
Dovilė: Rudenį sukaks dešimt metų, kai esame susituokę.
Krizių nepastebėjome. Mes vis stiprėjame. Šeimoje gražiai draugaujame, kartais ir pasipešame. Ilgai nekalbėję negalime ištverti, todėl greitai susitaikome.
– Kuris esate šeimos galva?
Žygimantas: Dovilę vadinu projektų vadove. O aš – jų vykdytojas.
– Teko girdėti, kad jums pasisekė dėl uošvės. Kuo nusipelnėte, kad ji apie jus taip šokinėja?
Žygimantas: Pasisekė dėl visos žmonos giminės, gyvenančios Marijampolėje. Man nelimpa anekdotai apie blogas uošves. Dovilės tėvai jaunatviški, jie puikiai pritampa prie mūsų kompanijos, supranta humorą. Kadangi mėgstu bendrauti, nėra bėdų su kuo nors sutarti.
Dovilė: Mano motina Žygį sutinka su specialiai jam paruošta mėsa, nors aš jos nevalgau. Žentukui ji visada pasiūlo kepsnio arba keptos anties.
– Kaip namuose dalijatės buities darbus?
Žygimantas: Nesidalijame, nes tas, kuris turi laiko, ir tvarkosi. Man nėra problema nei šluoti, nei skalbti. Tačiau valgyti dažniausiai ruošia Dovilė. Man patinka jai padėti virtuvėje: ką nors nulupti, supjaustyti.
Dovilė: Kai turime laisvą dieną, mums patinka rytą atsikėlus daryti namuose generalinę tvarką. Vyro iniciatyva rūšiuojame šiukšles.
Žygimantas: Šalia namų yra stiklo, plastiko, kartono konteineriai, tad lengva ir rūšiuoti atliekas.
Teko filmuoti reportažus šiukšlių perdirbimo įmonėje. Mačiau, kaip žmonės dirba prie konvejerio linijos, tuomet supratau, kad aš prieš tai galiu padaryti daugiau – pats namuose išrūšiuoti šiukšles.
– Ar šiukšlių rūšiavimas namuose nėra titaniškas darbas? Turbūt prireikė įsigyti kelias šiukšliadėžes ir žiūrėti, kur ką mesti?
Žygimantas: Norėtųsi pasistatyti kelias šiukšliadėžes, bet nerandame tinkamų. Mes elgiamės kitaip: viską metame į vieną didelę dėžę, o po to viską išrūšiuojame į atskirus maišelius ir išnešame. Tuomet tos šiukšlės perdirbimo įmonėse prikeliamos antram, netgi trečiam gyvenimui. Malonu žinoti, kad tokiu būdu prisidedame prie gamtos išsaugojimo.
Dovilė: Vaikams atliekų rūšiavimas – pramoga. Jiems patinka išmėtyti šiukšlių maišelius į skirtingų spalvų konteinerius.
– Kokių šiukšlių daugiausia prisikaupia namuose?
Žygimantas: Plastiko butelių. Išgeriame nemažai vandens.
– O kur atsikratote elektronikos atliekų?
Žygimantas: Neseniai elektronikos atliekų konteinerius pastebėjome prekybos centre, todėl perdegusias lemputes, išnaudotus elementus nešame ten. Vien elementų nemažai prisikaupia, nes jie naudojami vaikų žaidimuose, žaisluose.
– Ar griežtai auklėjate vaikus?
Žygimantas: Mes jų neauklėjame. Tik žinau, kokius norėčiau ateityje matyti savo vaikus: mandagius, paslaugius, gerbiančius kitus. Visa tai yra pamatinės vertybės, kurių mane mokė tėvai.
Dovilė: Jie gerai mokosi, langų nedaužo, didelių problemų neturime.
Aišku, auginant du judrius berniukus tenka ir balsą pakelti, nes jie mėgsta padūkti. Bet dažniausiai pavyksta su jais gražiai susitarti. Skiriame jiems daug dėmesio, nes tam turime galimybių.
Žygimantas: Kadangi esu kūrybinis darbuotojas, mano darbo grafikas nėra griežtas, Dovilė dirba ne kasdien. Todėl mudu dažnai būname kartu, nemažai laiko praleidžiame su vaikais.
Dovilė: Turiu laisvų dienų, tačiau kai dirbu, namuose nebūnu nuo ryto iki vėlaus vakaro. Bet kai man su vyru sutampa laisvos dienos, vaikai dėmesio sulaukia su kaupu.
Žygimantas: Kartais gal jie norėtų ir vieni, be tėvų priežiūros daugiau pabūti.
– Ar turėdami laisvą dieną randate laiko romantikai?
Žygimantas: Dviese susiruošiame pasigrožėti gamta ar vakare į restoraną. Tačiau Dovilės nepavyksta nusivesti į kiną. Kad ir koks būtų filmas, ji visuomet užmiega. (Juokiasi.)
Dovilė: Manęs nedomina nei komedijos, nei fantastika. Žiūrėčiau tik filmą apie biologiją, chemiją.
– Kadangi labiau mėgstate būti ne kino teatre, o gamtoje, kaip reaguojate miške išvydę išverstas šiukšles?
Žygimantas: Negaliu ramiai praeiti pro besimėtančias šiukšles. Dažnai nuvykstame į Nidą ir kai kopose pamatau numestą popierių ar plastiko butelį, labai susinervinu. Paimu ir išmetu į šiukšliadėžę. Neįsivaizduoju, kaip žmonėms ateina į galvą mintis pabaigus gerti gėrimą pakuotę numesti po kojomis.
Išmesti šiukšlę kopose – lyg pakakoti. Nors nusilengvinti gamtoje – dar ne pati blogiausia išeitis, nes tai organinė trąša, o plastikas suyra tik per daugelį metų.
– Gal Nidoje susipažinote, kad ten jus vis traukia?
Žygimantas: Susipažinome Vilniuje draugų vakarėlyje. Bet Nidoje pradėjome lauktis pirmo vaiko. Ten gera ir mums, ir mūsų vaikams.
– Šįmet švęsite dešimtąsias vestuvių metines. Gal vyksite kur nors toliau?
Žygimantas: Į Filipinus. Ten dviese praleisime tris savaites. Pailsėsime, susipažinsime su šalimi.
– Kodėl pasirinkote Filipinus?
Žygimantas: Kažkas iš bičiulių leptelėjo apie Filipinus. Po to papasakojo, kur apsistoti, ką aplankyti. Taip ir susidomėjome šia Azijos šalimi.
– Ar neplanuojate šeimos pagausėjimo? Gal reikėtų dukters?
Žygimantas: Reikėtų, bet neplanuojame. Neplanavome ir pirmo vaiko, bet turime du. Pasišnekame, kad dukrytė būtų gerai, bet sūnūs išaugo iš sauskelnių, ir atitrūkome nuo to laiko. Nesinori grįžti prie lopšio.
Dovilė: Šiuo metu dar norėčiau pasimokyti, tai būtų naudinga mano darbui. Bet jeigu vėliau galėsime į pasaulį atvesti gyvybę, ją atvesime.
– Televizijoje sukatės nemažai laiko – dirbote už kadro, jau šešerius metus esate laidų vedėjas. Dažnai televizija žmones greitai įtraukia į savo sūkurį, bet taip pat greitai ir išspjauna. Kur slypi jūsų sėkmės raktas, kad tapote nepakeičiamu vedėju?
Žygimantas: Nežinau, kur ta sėkmės paslaptis. Bet viliuosi, kad žiūrovus paperka nuoširdumas. Toks esu gyvenime, toks ir ekrane.
– Ar pasinaudojate žmonos profesine patirtimi puoselėdamas grožį?
Žygimantas: Ne taip dažnai pasinaudoju jos pasiūlymais, nes man patinka natūralūs išvaizdos pokyčiai. Bet kartais ji man atlieka veido masažą, uždeda kaukę – nori išbandyti naują priemonę.
Prieš filmavimus ar renginį kartais jos paprašau paskaistinti veidą.
– Ar esate giminės su kantri muzikantu Virgiu Stakėnu?
Žygimantas: Mano tėvas mėgdavo nueiti į jo koncertus. Būdamas vaikas prisimenu, kaip tėtis mane nusivedė į užkulisius, kad paspaustume V.Stakėnui ranką.
Mano tėvas yra kilęs iš Rokiškio rajono, o tame krašte yra daug Stakėnų. Gali būti, kad jie yra labai tolimi giminės. Tačiau artimai nebendraujame.
Bet sykį dėl skambios Stakėno pavardės buvau patekęs į kuriozinę situaciją. Kai pradėjau dirbti Lietuvos televizijoje, pirmą mano atlyginimą pervedė V.Stakėnui. Matyt, buhalterė, pamačiusi Stakėno pavardę, nesudvejojo, kad alga skirta garsiam muzikantui.
Nesulaukęs atlyginimo, nulėkiau aiškintis į buhalteriją. Man davė V.Stakėno telefono numerį, paaiškinau, kad jam atiteko mano alga. Sužinojau, kada jis atvyks į televiziją. Atvežė man algą, padavė. Čiupau voką ir pabėgau. (Juokiasi.)
