Lietuvis į po kelis mėnesius ar ištisus metus trunkančias keliones išsiruošia su keliauninkų gyvenimo būdui prijaučiančia indų kilmės sužadėtine Sara (38 m.). Rašo „Lietuvos rytas".
Vestuves atidėjo dėl vabzdžio įkandimo
Praėjusį pavasarį juodu ketino susituokti Panamoje, tačiau atvykus į šią šalį mylimajai įkando vabzdys, kilo stipri alergija. Jos požymiai išnyko tik po dviejų mėnesių gydymosi, tad vestuves teko atidėti. Bet ketinimai susituokti kokioje nors svečioje šalyje nedingo. Juk pora nuolat sėdi ant lagaminų.
Kai pradinėje klasėje mokytoja Tomo paklausė, kuo jis norėtų būti užaugęs, vaikas atsakė: „Jūreiviu.“ Tačiau anuomet juo norėjo tapti ne dėl to, kad patiko laivai, o todėl, jog norėjo pamatyti užjūrio šalis.
Lietuvoje žemėtvarkos ir geodezijos mokęsis T.Silkauskas pirmąkart užsienyje apsilankė būdamas dvidešimtmetis. Pirmoji jo kelionė buvo į Londoną. Didžiosios Britanijos sostinė jį ne tik sužavėjo, bet ir papirko vaizdais.
„Grįžus namo, kiekvieną vakarą atsigulus į lovą man prieš akis iškildavo šio įspūdingo miesto prisiminimai: senos architektūros pastatai centriniame Londone, visokių rasių žmonių srautai, įspūdingi automobiliai, raudoni dviaukščiai autobusai, metro. Norėjau tik vieno – kuo greičiau grįžti į šį nuostabų miestą“, – svajones prisimena T.Silkauskas.
Nors skamba ironiškai, likimas viską sudėliojo į savo vietas – Tomui buvo likę trys mėnesiai iki studijų baigimo, kai šeima atsidūrė ties finansų bedugne – mat tuo metu mirė vaikino tėvas, buvęs šeimos maitintoju.
T.Silkauskui buvo vos 21-eri ir jis liko vienintelis vyras šeimoje, privalėjęs pasirūpinti artimųjų gerove. Jam reikėjo priimti greitą sprendimą, kaip uždirbti pinigų sau ir šeimai.
Darbo paieškos lietuvį nubloškė į Londoną
Tomas metė mokslus ir išvyko į Londoną tikėdamasis rasti kokį nors darbą.
Po poros dienų, praleistų Londone, Tomas sulaukė pasiūlymo dirbti pagalbiniu darbuotoju statybose.
„Sekėsi puikiai – po pirmų poros mėnesių buvau paaukštintas, atlyginimas kilo 3–4 kartus per metus. Grįžti į Lietuvą neturėjau nė menkiausio noro, gyvendamas Londone pajutau daug neribotų galimybių“, – pasakojo trylika metų statybose dirbęs T.Silkauskas.
Londone lietuvis surado ne tik išeitį, kaip pragyventi ir padėti Lietuvoje likusiai šeimai, bet ir sutiko gyvenimo moterį.
Tomo ir Saros pažintis užsimezgė naktiniame klube, tačiau dar prieš susipažįstant lietuvis susapnavo pranašišką sapną. Iki šios lemtingos pažinties Tomas vis dar vylėsi, kad Londone susiras lietuvę draugę.
Tačiau metus trukusios paieškos nedavė jokių vaisių: „Gyvenant Londone sunku susipažinti su tinkama moterimi, juo labiau lietuvaite.“
Bet likus keliems mėnesiams iki to laiko, kai Tomo širdį suvirpino meilė, jis vieną naktį nuotakos siluetą išvydo sapne.
„Sapnavau, kad esu grįžęs į Lietuvą, lankausi artimo draugo namuose. Išėjau į sodą ir išvydau merginą, dėvinčią baltą vestuvinę suknelę, stovinčią sodo pakraštyje ir žiūrinčią tiesiai man į akis.
Žinojau, kad ji – mano būsimoji žmona. Keisčiausia, kad ji buvo indų kilmės. Iš ryto pergalvojau šį sapną, pasikasiau pakaušį ir nutariau, kad neverta kreipti dėmesio, nes tuo metu aš nepažinojau jokių indų, juo labiau negalvojau apie žmoną“, – apie sapną pasakojo T.Silkauskas.
Po kiek laiko jis apsilankė Londono „Pacha“ klube, kur žvilgsnis užkliuvo už indės merginos, stovinčios atokiau nuo šokių aikštelės.
„Niekada nekviesdavau šokti merginų – šokdavau su savo draugais arba vienas, bet šį kartą buvo kitaip – aplankė nenumaldomas noras pašokti su ta mergina. Man teko grįžti tris kartus, nes porą kartų ji atsisakė šokti, bet trečiąsyk pavyko. Pagaliau jai sutikus, mes prašokome likusią nakties dalį, o po to ji pasiūlė aplankyti Nacionalinę galeriją, kuri duris turėjo atverti tik po penkių valandų“, – apie lemtingą pažintį prieš aštuonerius metus su Londone užaugusia indų kilmės Sara pasakojo T.Silkauskas.
Teko šlifuoti charakterius
Šiuo metu pora drauge praleidžia 24 valandas per parą, nes kartu gyvena ir dirba. Juodu konsultuoja klientus, norinčius investuoti į nekilnojamąjį turtą, ieško namų pagal jų poreikius, pataria būsto rekonstrukcijos ir priežiūros klausimais.
Mylimojo akimis, Sara – nuostabi moteris, neišsemiamas gerumo, linksmumo ir idėjų šulinys. Bet visa tai Tomas pastebėjo pastaraisiais metais, mat iki tol teko šiek tiek šlifuoti charakterius, derinti nacionalinius skirtumus.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvo nesklandumų. Jų pasitaikydavo per pirmuosius draugystės metus dažniausiai dėl kultūrinių skirtumų.
Juk ji užaugusi Londone, aš kilęs iš mažo Lietuvos miestelio. Mūsų gyvenimo patirtis skyrėsi, bet dabar žiūrime viena kryptimi“, – pasakojo tik po šešerių draugystės metų mylimajai pasipiršęs lietuvis.
Tomas piršosi ne Londone, kuris jam dovanojo egzotiškos išvaizdos mylimąją, bet Ispanijos kurorte Marbeljoje. Mat juodu, jau užsikrėtę kelionių virusu, tuo metu gyveno šiame saulėtame Europos krašte.
Kad norėtų susieti savo gyvenimą su Sara, vyras suprato tik po 11 mėnesių trukusios jųdviejų kelionės.
Per tą laiką jie aplankė 16 šalių: Ispaniją, Argentiną, Urugvajų, Peru, Čilę, Naująją Zelandiją, Australiją, Singapūrą, Indoneziją, Malaiziją, Kiniją, Japoniją, Tailandą, Laosą, Vietnamą, Indiją. Sara buvo šios kelionės sumanytoja ir organizatorė.
Buvo gaila pinigus leisti kelionėms
„Kai ji pasiūlė leistis į tokią ilgą kelionę, nenorėjau prarasti patogaus gyvenimo ir karjeros Londone.
Tame gyvenimo tarpsnyje buvau apsėstas godumo, nes norėjau užsidirbti kuo daugiau pinigų, o ne blaškytis po pasaulį.
Du mėnesius svarsčiau, kol pagaliau pasiryžau lemiamam žingsniui. Kai pagaliau atsidūrėme Buenos Airėse, Argentinos sostinėje, mano širdis atsileido – neberūpėjo nei karjera, nei pinigai, visa tai buvo pakeista didžiuliu troškimu kuo daugiau pamatyti, pajusti, patirti. Pasijutau gyvas!“ – kelionių potyriais dalijosi T.Silkauskas.
Ši kelionė buvo labiau pažintinė: lietuvis ir indė aplankė daugybę šalių, susipažino su jų kultūra, įdomiais žmonėmis.
„Manyčiau, tuo metu grįžome labiau išprusę ir šiek tiek atviresnės mąstysenos.
Nors kažin kokių savo dvasios pokyčių nejutau, pradžia buvo padaryta: nenumaldomai norėjome kuo geriau pažinti ir pasaulį, ir save. Juk kuo daugiau keliauji, tuo geriau pažįsti save“, – įsitikino T.Silkauskas.
Lietuviui tik atrodė, kad jo dvasioje neįvyko pokyčių, bet ilga kelionė privertė pamiršti senus įpročius.
Ispanijoje vyras pasipiršo
Grįžus į Londoną, jiems nebesinorėjo gyventi, kaip Tomas sako, greito gyvenimo užgrūstame ir lietingame mieste. Nepraėjus nė metams jis su mylimąja persikraustė į saulėtąją Marbelją Ispanijoje.
Ten lietuvis ir užmovė širdies draugei sužadėtuvių žiedą. Pora saulėtame kurorte praleido dvejus metus. Ir jie vėl pakėlė sparnus į kelionę.
Kodėl juodu Marbeljoje užsibuvo porą metų?
Sužadėtiniams reikėjo užsidirbti pinigų būsimoms tolimoms išvykoms.
„Marbelja – labai įdomi vieta, čia turtingi europiečiai ir arabai mėgsta švaistytis pinigais. Vos po metų mes sulaukėme pasiūlymo užsiimti elitinio nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu.
Gyvenimas staiga pamėtėjo muilo operos repertuarą, kai vos ne per naktį įsisukome į aukštuomenės ratą. Čia klientai pasiruošę išleisti po kelis ar keliolika milijonų eurų atostogų namams. Todėl tapome daugybės milijonierių, netgi karališkosios šeimos narių, bičiuliais, lankėmės prabangiausiuose restoranuose, klubuose ir namuose. Darbas – ieškoti daugybės milijonų eurų vertės vilų išskirtinėse vietose – buvo žavingas“, – neslėpė lietuvis.
Bet T.Silkauskas neprarado realybės jausmo ir neatitrūko nuo žemės. Jis visada buvo budrus: gilinosi į savo dvasią, psichologinius pokyčius.
Prabėgo nedaug laiko, kai sužadėtiniai pastebėjo, kad jų asmenybės ima keistis. Ir ne į gerąją pusę.
„Netgi grįžus atostogų į Londoną viskas atrodė per žemos klasės. Nori ar ne, bet pradedi panašėti į supančius žmones ir aplinką. Manyčiau, kad daugelis yra patyrę, kaip greitai žmogus pasikeiti ir prisitaikai prie naujo miesto ar šalies“, – savo dvasinius pokyčius analizavo T.Silkauskas.
Marbeljoje pora tvirtai nusprendė: atėjo laikas pakeisti aplinką.
Užbūrė Gvatemala - ten jiedu praleido 7 mėnesius
Kadangi pastarojoje kelionėje juodu smagiausiai jautėsi viešėdami Pietų Amerikoje, to paties tikėjosi susiruošę į Centrinę Ameriką. Pora taip pat ketino patobulinti ispanų kalbos žinias, išsiaiškinti investicijų į nekilnojamąjį turtą galimybes, o gal ir atradę nuostabų kampelį susituokti.
Juodu svarstė, kad geriausia būtų susituokti gražia gamta ir viliojančiais paplūdimiais garsėjančioje Kosta Rikoje.
Bet likus savaitei iki išvykos į Kosta Riką jie tuo metu lankėsi Panamoje ir šioje šalyje Sarai įkando į musę panašus vabzdys. Įkandimas sukėlė stiprią alergiją.
Būsimoji nuotaka pateko į ligoninę, po to buvo perkelta į kitą. Tik tuomet alergijos plitimas buvo pažabotas. Bet prireikė dar dviejų mėnesių, kol išnyko visi ligos požymiai, o vestuves teko atidėti.
Ši dvylikos mėnesių kelionė po Centrinę Ameriką porai vėlgi suteikė galimybę artimiau pažinti vienam kitą ir dar sykį susipažinti su savimi.
„Gyvendamas tradiciškai tūnai įsisukęs į kasdienybės kokoną ir pamiršti, ką reiškia iš tikrųjų būti gyvam“, – svarstė T.Silkauskas.
Keliaudami sužadėtiniai paiso savo vidinio balso nuorodų ir dėl to nesigaili. Pastarosios kelionės maršrutas buvo įspūdingas: pora aplankė Kubą, Panamą, Kosta Riką, Hondūrą, Nikaragvą, Belizą, Gvatemalą. Pastaroji šalis juodviem padarė didžiausią įspūdį, todėl čia jie išbuvo net 7 mėnesius.
Didžiąją laiko dalį jie praleido San Pedro kaimelyje prie Atitlano ežero. Sužadėtinius ši vietovė prikaustė ne tik dėl gražios gamtos, įdomios istorijos, savitos kultūros, bet ir dėl patirtų gyvenimo pamokų.
Jas Tomas ir Sara tikino gavę iš sutiktų dvasinių lyderių, taip pat vietos indėnų – majų.
„Majams nesvarbu, kas juos aplanko: žmogus ar gyvūnas, benamis ar invalidas.
Jie visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką tam, kuriam jos reikia“, – įsitikino T.Silkauskas.
Tad Gvatemaloje sugriuvo lietuvio ir indės išankstinės nuostatos apie šią šalį.
„Visuomet maniau, kad majai buvo kraugeriški žudikai, bet vieną dieną teko apsilankyti šamano vedamoje ceremonijoje, ir atsivėrė tikroji majų kultūra. Pajutau visapusišką pagarbą pasauliui ir gyvybei.
Bet negaliu pasakyti nieko gero apie sostinę Gvatemalą, kur gyventi pavojinga dėl siaučiančių gaujų ir skurdo“, – patikino lietuvis.
Ar išdrįstumėte valgyti jūrų kiaulytę?
Kelionės po įvairias šalis sužadėtiniams dovanojo ne tiktai gražių vaizdų, naujų pažinčių, bet ir įvairių išbandymų. Išvykos pateikė išbandymų ir skrandžiui.
Keliaudami juodu ragavo nemažai egzotiškų patiekalų. Vienas pirmųjų valgių, apie kurį net pagalvojus gali pasidaryti bloga, buvo jūrų kiaulytė. Tai – Peru delikatesas.
„Jei kas nors mano, kad žiurkė yra delikatesas, maloniai prašome paragauti“, – duodamas keliautojams patarimą ironizavo T.Silkauskas.
Sara po šios vakarienės beveik mėnesį nelietė jokios mėsos.
O klajojant po Amazonės džiungles Peru juodviem teko valgyti termitų ir nemažai nematytų vaisių, kurių pavadinimų net neįsiminė.
Kinijoje pora irgi ragavo nemažai gurmaniškų valgių – gyvačių, šilkverpių lervų, skorpionų, šunienos, jūrų žvaigždžių, įvairių vabalų patiekalų.
Baugino cunamio prognozės
Kelionėse visada baugina ir gamtos stichijos.
Japonijoje ir Gvatemaloje Tomas su Sara išgyveno žemės drebėjimus. O Malaizijoje apsistojus vos pusantro kilometro ilgio ir pusės kilometro pločio saloje, kurios aukščiausias taškas siekia tik 20 metrų virš jūros lygio, juos ne juokais išgąsdino žinia, kad rytą prognozuojamas cunamis. Jį galėjo sukelti galingos bangos, įsisiūbavusios nuo tuo metu Filipinus krečiančio žemės drebėjimo.
Juodu iš vakaro pasiruošė kuprines: įsidėjo pirmosios pagalbos vaistinėles, vandens, šiek tiek maisto, akvalangus ir neramiai laukė ryto.
Rytą Tomas nuskubėjo prie jūros stebėti, ar vanduo atsitraukė nuo kranto, nes tai būdinga cunamiui. Tačiau staiga jam kelią užtvėrė Komodo drakonas – vienas didžiausių ir pavojingiausių pasaulio roplių.
Lietuviui iškart pakirto kojas vien pagalvojus apie tai, kad šio žudiko įkandimas gali būti mirtinas, o dar netrukus cunamis turėjo parodyti savo galią.
„Komodo drakonas turbūt nutarė, kad nesu vertas jo dėmesio, todėl pasuko kitur. O iš bauginusio cunamio liko tik drumzlinas vanduo, nes banga iki šio regiono neatsirito. Laimingas sušukau: „Valio, mes likome gyvi!“ – prisiminimais dalijosi T.Silkauskas.
Tolimose šalyse būta nesusipratimų, kurie taip pat tapo gyvenimo pamokomis.
Japonijoje Tomas ir Sara, užsisakę taksi, atsidūrė ne viešbutyje, o policijoje. Mat taksistas nežinojo, kur yra viešbutis, todėl po pusvalandžio važinėjimosi po Kiotą nutarė keliauninkus paleisti vidury gatvės ir iš jų pareikalauti viso užmokesčio.
„Žinoma, atsisakėme mokėti, tai jis nuvežė mus į policiją, kur praleidome porą valandų. Pagaliau išsiaiškinus, kas teisus ir kas ne, su policijos palyda taksistas mus nuvežė į viešbutį“, – prisimena Tomas.
Apgavo plėšikus
Centrinės Amerikos valstybėje Belize lietuvį mėgino apiplėšti, tačiau jis tuomet gudriai išsisuko nuo vietos plėšikų.
„Pavyko ištrūkti, nes mūvėjau nunešiotus džinsus, iš kurių buvo likę tik šortai, o jų kišenėje – kelionėse gerokai nudėvėta šešerių metų senumo kišeninė kamera“, – patikino keliautojas.
Kai užpuolikai pareikalavo pinigų, Tomas susigriebė akimirksniu: parodė į savo nunešiotus drabužius ir paaiškino, kad nėra turtingas turistas iš JAV. Žinant, kad šiame mieste žmogžudystės įvykdomos kiekvieną dieną, jam tikrai labai pasisekė.
„Žmogus manai, kad pažįsti save kaip penkis pirštus, bet iš tikro nepažinsi, kol neišgyvensi daugybės skirtingų situacijų. Ir susitikimai su žmonėmis padeda atsiskleisti tavo asmenybei“, – įsitikino T.Silkauskas.
Įmanoma pragyventi vos už kelis JAV dolerius per dieną
Patirti įspūdžiai – ne tik žavios akimirkos, bet ir grėsmė – suteikia daugiau išminties.
Kitokio gyvenimo paieškos, nuotykių troškimas, nenoras įsisukti į rutiną ir pagaliau savo galimybių patikrinimas – tai skatina keliauti po pasaulį T.Silkauską ir jo sužadėtinę.
Tačiau tokiam gyvenimo būdui reikia ne tik ištvermės, bet ir lėšų.
T.Silkauskui ir jo mylimajai pavyko pakeliauti po Centrinę Ameriką išleidžiant ne itin daug: „Daugelyje šalių įmanoma pragyventi vos už kelis JAV dolerius per dieną. Turėk palapinę ar bent jau hamaką, ir nereikės mokėti už nakvynę, o maitindamasis pupelėmis, ryžiais ir tortilijomis neišleisi daugiau nei poros dolerių per dieną.“
Tomui ir Sarai Centrinėje Amerikoje teko sutikti daugybę keliauninkų, keliaujančių po aplinkines šalis be jokių santaupų. Juk visuomet galima susirasti trumpalaikį darbą turistų lankomose vietose ar kurortuose, o vietos ir anglų kalbos mokėjimas bus didelis privalumas.
Kai T.Silkauskas apie savo keliones ir nuotykius papasakojo bičiuliams ir klientams, kai kurie susižavėję taip pat nutarė keliauti po pasaulį. Bet kai Tomas paklausė, kokiu būdu jie ketina keliauti, vienas atsakė: „Aš nutariau, kad man patogiausia bus naudotis savo lėktuvu.“
Tuomet lietuvis tik patraukė pečiais. Juk tokiu atveju dienos biudžetas būtų milžiniškas. Tomas ir Sara keliauja pigiai, tačiau dėl to jų kelionių įspūdžiai tik aštresni.
Nors šiuo metu sužadėtiniai jau grįžo į Londoną, šis miestas nebus galutinė stotelė. Užsidirbę pinigų jie vėl kels sparnus.
