Patyčios visuomenėje daro neigiamą poveikį
Prieš savaitę konferencijos „Prevencijos svarba vaikų gyvenimo kokybės gerinimui“ metu dr. R. Povilaitis pristatė ekologinį modelį, kurį Pasaulio sveikatos organizacija siūlo smurto priežasčių aiškinimui bei prevencijai. Anot specialisto, jis nurodo, kad smurto, įskaitant ir patyčias, prevencija, efektyviausia bus tuomet, kai bus vykdoma keliais lygiais. „Pirmas lygis – tai darbas su su vaikais, paaugliais, kurie inicijuoja patyčias ar kurie jas patiria. Antras lygis – tėvai ir bendraamžiai, kurie taip pat daro įtaka vaikams. Juos privalu įtraukti į problemos sprendimą. Trečias lygis – bendruomenės lygis ir nuo mokyklos veiksmų labai daug priklauso kiek patyčioms bus leidžiama pasireikšti. Ketvirtasis – visuomenės lygis“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.
Paklaustas, ar pakanka, kad tai kol kas daugiausiai daroma tik mokyklose, dr. R. Povilaitis teigia, kad tai svarbu, tačiau pastiprinimas iš šalies – būtinas. „Manau, kad mokykla – ta vieta, kurioje patyčių pasireiškia daugiausiai, todėl čia labai efektyvu dirbti prevencinį darbą. Tik tam, kad mokyklai gerai sektųsi dorotis su patyčių problema, reikia pagalbos iš tėvų, ir valstybės paramos. Mokykloms, įgyvendinant tam tikras prevencines programas, pavyzdžiui, Olweus patyčių prevencinę programą, patyčių ima mažėti. Tik būtų lengviau ir rezultatas būtų geresnis, jei visuomenėje ši problema būtų pripažįstama žinomų žmonių ir valstybinės institucijos aiškiai įvardytų, kad tai yra rimta problema. Mokykloms programas sunku įgyvendinti, kai iš aplinkos vis tiek jaučiamas neigiamas poveikis. Tad jei viešoje erdvėje bus daug visokiausių žeminimų, pasišaipymų, šie pavyzdžiai menkins prevencinių programų efektą.
Pavyzdžiui, vienas vaikas išsityčioja iš kito pavardės, vyksta aiškinimasis ir bandoma formuoti nuostatą, kad iš to šaipytis nedera, o tuo metu viešoje erdvėje galime matyti kokį nors pavyzdį, kuomet yra šaipomasi iš žinomų suaugusių žmonių iškraipant jų pavardes. Tuomet mokytojams tampa sunkiau pasiekti, kad būtų mažiau tyčiojamasi“,– pavyzdį pateikia dr. R. Povilaitis.
Būtent todėl mokykloms svarbu atsirinkti tinkamas, mokslu grįstas prevencines programas ir sistemingai jomis naudotis. Ugdyti būtina net tik vaikų, bet ir suaugusiųjų emocinį raštingumą. Smurtas tarp vaikų nėra natūralus reiškinys, todėl šeimoje, ugdymo įstaigose, pačioje visuomenėje būtini pokyčiai ir nuostatų keitimas. Visuomet reikia prisiminti, jog patyčios vyksta ne tik dėl individualių skriaudėjo savybių, bet įvairių šeimos, bendraamžių, mokyklos, bendruomenės ir kultūrinių veiksnių.
Projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ metu daugiau kaip 700 Lietuvos mokyklų įgyvendino prevencines programas, padedančias mokiniams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, pvz., „Olweus“, „Zipio draugai“, „Antrasis žingsnis“, „Lions Quest“. Projektas finansuotas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
