Tyrime teigiama, kad ne vienos kartos mylimos filmų herojės daro blogą įtaką mergaitėms, nes nuo pat mažų dienų įskiepija joms neigiamus stereotipus apie moteris.
Elsa iš „Ledo šalies“ yra vaizduojama su nerealistiškai plonu liemeniu, kaip ir daugelis „Disney“ princesių, tokių kaip jos sesė Anna, Jasmine iš „Aladino“, Ariel iš „Mažosios undinėlės“, Pelenė bei Snieguolė.
Dažniausiai tėvai mano, kad tokie filmai yra nežalingi, tačiau mokslininkai tvirtina, kad tokie dalykai stiprina neigiamus stereotipus. Mergaitės, kurios trokšta atrodyti, kaip „Disney“ princesės, atrodyti ir rengtis kaip jos, dažniau nepasitiki savo kūnu.
Tyrimo autorė Sarah Coyne teigė, kad dėl šių filmų mergaitės nori būti itin plonos ir vengia mokslo bei darbų, kurie yra mažiau susiję su moterimis.
„Išvydusios „Disney“ princeses mergaitės dažnai pirmą kartą susiduria su lieknumo idealu. Moterys gyvena su tuo visą gyvenimą, ir tai iš tiesų prasideda trejų ar ketverių metų pirmą kart pamačius „Disney“ princeses“, – tvirtino mokslininkė.
„Mano manymu, tėvai galvoja, kad „Disney“ princesių kultūra yra saugi. Šį žodį girdėjau daugybę kartų – tai „saugu“. Tačiau jei mes tikrai į tai gilinamės ir tai įsisaviname, tėvai turėtų suvokti, kokį ilgalaikį poveikį daro princesių kultūra“, – aiškino S.Coyne.
Tyrimas, kuris buvo atliktas 198 mokyklose, parodė, kad 96 proc. mergaičių ir 87 proc. berniukų matė filmus apie „Disney“ princeses.
Daugiau nei šešios iš 10 mergaičių bent kartą žaidė su šių veikėjų lėlėmis, nors berniukų tebuvo keturi proc.
JAV Brighamo Youngo universiteto daktarė S.Coyne sakė, kad dėl tokių filmų mergaitės gali vengti mokytis svarbių dalykų, kurie nėra laikomi moteriškais, ar įtikėti, kad jų, kaip moterų, galimybės gyvenime yra skirtingos.
„Žinome, kad mergaitės, kurios yra stipriai įsikibusios stereotipų apie moteris, jaučiasi, kad kai kurių dalykų jos negali daryti.
Jos nepasitiki savimi matematikos ir gamtos mokslų srityje.
Jos bijo išsipurvinti, tad rečiau eksperimentuoja ir bando naujos dalykus“, – aiškino mokslininkė.
Kita vertus, berniukai, kurie žaidė su princesių lėlėmis, pasižymėjo didesniu pasitikėjimu savo kūnu bei buvo paslaugesni. Tad galima spręsti, kad princesės tampa kaip atsvara raumeningiems superdidvyriams, kurie dažniausiai yra jiems rodomi.
Bet pasak žurnalo „Child Development“, mergaitės, kurios mažiausiai pasitikėjo savo kūnu, vis daugiau laiko praleido žaisdamos su „Disney“ princesėmis.
S.Coyne teigė, kad vaikai neturėtų visiškai atsiriboti nuo princesių kultūros ir siūlomų prekių.
„Manau, kad viskam turi būti saikas. Įtraukite savo vaikus į daugybę skirtingų veiklų, o princesės tebūnie vienas iš daugelio jų pomėgių.
Išties siutina kai dantistas išvydęs mano dukterį sako: „Pažvelkit į šią mažąją princesę!“, nes ji yra daug daugiau nei tai“, – piktinosi moteris.
Mokslininkė teigė, kad kalbant su mažomis mergaitėmis rečiau sakoma: „tu tokia protinga, tu labai stengeisi, tavo kūnas gali daryti nuostabius dalykus“. Bet pasak jos, ši žinia yra labai svarbi.
„Mane siutina, kad atsiradus tokiai princesei kaip Merida iš „Karališka drąsa“ (Brave), kuri nėra stereotipinė, „Disney“ ją padaro lieknesnę, seksualesnę, atima jos lanką su strėlėmis ir padažo“, – sakė mokslininkė.
