Naujos valiutos atsiradimas neišvengiamai turės įtakos visoms informacinėms sistemoms, kuriose atliekamos operacijos su pinigais. Kaip tam tinkamai pasiruošti, lietuviai gali pasimokyti iš kaimyninių valstybių, kurios jau atliko šį procesą. Jų patirtis parodė, kad tam buvo pasiruošusios ne visos įmonės.
„Jei paklaustume kaimynų latvių atsiliepimų, kaip jiems pavyko suvaldyti valiutos keitimo procesą, daugelis bankų ir kitų finansinių institucijų darbuotojų pasakytų: „Tai buvo Naujieji metai be Naujųjų metų vakarėlio.“ Jie praleido savo Naujuosius metus darbe su kolegomis prie kompiuterių, stebėdami sistemų migraciją, ieškodami klaidų ir jas taisydami. Daugelis darbo dar nepabaigė ir kitą dieną po Naujųjų metų. Bet tai tikrai ne blogiausia, kas galėtų nutikti – dar blogiau, jeigu sistemos visiškai sutriktų ir patys darbuotojai negalėtų to greitai sutvarkyti“, – kalbėjo tarptautinės kompanijos „DPA“ IT sprendimų ekspertas Egidijus Antanaitis.
Yra nemažai sėkmingų pavyzdžių, kaip įvairios kompanijos sugebėjo suvaldyti euro įvedimą ir tinkamą sistemų adaptavimą. Sėkmė slypi ankstyvame euro įvedimo planavime ir visuomenės švietime.
Bankai ir didelės organizacijos euro įvedimą planuoti pradeda labai anksti – likus maždaug metams iki numatomos datos. Dauguma šių įmonių turi labai aiškius veiksmų planus su priskirtais atsakingais asmenimis. To reikia, nes yra daug techninių procedūrų, kurių reikia laikytis, pereinant iš vietinės valiutos prie euro. Tai susiję ne vien su grynaisiais pinigais: didžiausias iššūkis – IT sistemų adaptacija, sistemų testavimas, o ypač – saugumo spragų taisymas ruošiantis migracijai, kuomet IT sistemos yra labiausiai pažeidžiamos.
„Ar žinojote, kad Naujųjų metų naktį Latvijoje žymiai padaugėjo programišių atakų skaičius į įvairias IT sistemas? Tikėtina, kad tas pats nutiks ir Lietuvoje, todėl visos sistemos privalo būti patikrintos, dar geriau – dukart“, – patirtimi dalinosi „DPA“ programinės įrangos testavimo specialistai.
Įdomiausia tai, kad testuodami sistemas specialistai rado visiškai su euro įvedimu nesusijusių IT sistemų klaidų.
Lietuviai turi galimybę pasimokyti iš svetimų klaidų bei pasirūpinti IT sistemomis iš anksto, kad apsisaugotų nuo galimų finansinių nuostolių ar reputacijos susigadinimo.
