Išmanusis miestas – tai teritorija (miestas), kurioje naudojant naujausius mokslo ir verslo pasiekimus visų lygių valdymo, ekonomikos srityse, įvairiose struktūrose, gyventojų buityje, optimaliai naudojant gamtinius ir energetinius, žmogiškuosius, infrastruktūros ir gamybos išteklius, duomenų bazes, informacinius srautus galima minimaliai naudoti būtiną išteklių kiekį ir maksimaliai tenkinti gyventojų poreikius, taip pat išlaikyti mažiausią neigiamą poveikį aplinkai.
Išmaniųjų miesto sprendimų esmė – sumaniai ir efektyviai pasinaudoti šiuolaikinėmis IRT miesto gyvenime, kartu atsižvelgti ir į socialinius ir aplinkosaugos aspektus.
Lietuva taip pat nėra išimtis ir savo turimais IRT sprendimais neatsilieka nuo kitų Europos valstybių. Dėl Lietuvoje esančių inovatyvių IT įmonių jau nemažai nuveikta optimizuojant kasdienį žmogaus gyvenimą transporto, statybos ir kitose srityse.
Tai daro gyventojų, verslo, miesto valdžios gyvenimo sąlygas daug patrauklesnes, padeda taupyti laiką ir išteklius, tačiau norint sujungti tai į visumą reikia dar nemažai nuveikti, kad šios sistemos pradėtų veikti kartu.
Asociacija „Infobalt” kartu su VšĮ „Saulėtekio slėnis” ir kitais projekto partneriais 2011–2014 m. įgyvendina projektą „Technologijų perdavimo gebėjimų ugdymas Lietuvos Slėnių mokslo ir studijų institucijose (TP-Uni)”.
Projekto tikslas – parengti ir įgyvendinti mokymus, skirtus ugdyti technologijų perdavimo ir verslumo gebėjimus mokslo institucijų mokslininkams, tyrėjams ir kitiems technologijų perdavimo srityje dirbantiems specialistams, taip pat ir inovacijų paramos organizacijų darbuotojams.
Projekto metu asociacija „Infobalt” surengė seminarą „Išmanusis miestas Lietuvoje – poreikis ir galimybės”, skirtą ugdyti technologijų perdavimo ir verslumo gebėjimus mokslo ir valdžios institucijų bei verslo atstovams.
Seminaras pritraukė mokslo ir valdžios institucijų bei verslo atstovų, kuriems aktualu pasikeisti turimomis žiniomis ir informacija apie esamą situaciją Lietuvoje, taip pat išplėsti potencialios partnerystės galimybes, miesto gyventojams užtikrinančias tvarios darnos ir gerovės principus, padėsiančius optimizuoti išlaidas ir išteklius.
Renginio metu savo patirtimi apie išmanųjį miestą pasisakė ir savo sprendimus pristatė Informatikos ir ryšių technologijų centro (IRTC) direktorius Gintautas Žaliauskas ir „Itero IT” mobilių aplikacijų departamento direktorius Mantas Žvironas.
Anot G.Žaliausko, išmaniojo miesto koncepcija turėtų padidinti konkurenciją tarp miestų, pritraukti ir išlaikyti gyventojus bei verslą, nes šiuo metu visose Lietuvos savivaldybėse gyventojų mažėja, o verslininkai nenoriai investuoja.
G.Žaliausko nuomone, norint pakeisti padėtį reikalingos priemonės, kurios savivaldybėse sukurtų aplinką, leidžiančią aktyviems žmonėms ir verslo atstovams susikoncentruoti į pagrindinę juos dominančią veiklą bei kokybišką poilsį. Vienos šių priemonių galėtų būti Išmaniojo miesto sistemos.
Kadangi dauguma informacijos rinkimo, jos užtikrinimo, analizavimo, sprendimų rengimo procesų taptų automatizuoti, vartotojui nereikėtų skirti tiek laiko ir pastangų, t.y. dauguma paslaugų, kurios mums reikalingos kiekvieną dieną, taptų lengvai prieinamos ir pigios, be to, atsirastų naujų paslaugų, anksčiau buvusių per brangių masiškai naudoti arba prastesnių techninių galimybių.
„Itero IT” mobilių aplikacijų departamento direktoriaus M.Žvirono nuomone, išmanusis miestas – kryptis, kuria turėtų judėti miestai Lietuvoje. Informacijos srautas šiais laikais labai didelis, greitėja gyvenimo tempas, sudėtingėja gyvenimiškos situacijos.
Tačiau dėl laiko stokos, įtempto ir aktyvaus gyvenimo būdo visuomenė savo laiką stengiasi skirti svarbiausiems dalykams. Išmanūs sprendimai padeda žmonėms spręsti šiuos klausimus – teikia paslaugas, su kuriomis gyvenimiškos aplinkybės tampa paprastesnės ir greičiau išsprendžiamos.
Pavyzdžiui, kaip patekti iš taško A į tašką B, įsigyti viešojo transporto bilietą išmaniajame telefone, iškviesti taksi paspaudus vieną mygtuką ir negaišti laiko kalbant su dispečere ir t.t.
Jau šiandien Lietuvos miestai po truputį tampa išmanieji. Savivaldybės, ypač Vilniaus, labai aktyviai domisi išmaniais sprendimais ir stengiasi juos įsidiegti, kad pagerintų gyvenimo kokybę mieste.
Aplenkęs daugiau nei 100 pasaulio miestų, Vilnius iškovojo „IBM Smarter Cities Challenge” (išvertus iš anglų k. – „IBM iššūkis išmanesniems miestams”) stipendiją ir šiemet gaus geriausių pasaulio ekspertų iš IBM konsultacijas apie miesto transportą, jo reguliavimą, išmaniųjų sistemų tobulinimą ir tinkamą duomenų naudojimą. Konsultacijų, kurias apmokės IBM, vertė – 500 tūkst. JAV dolerių (apie 1,35 mln. Lt).
Pasak Vilniaus m. tarybos narės, „Smart Vilnius” projekto iniciatorės ir koordinatorės Indrės Jakaitytės, šis laimėjimas rodo, kad Vilnius, kaip išmanusis miestas, įdomus pasaulinio lygio ekspertams ir vykdo teisingus pokyčius.
Išmanieji miestai ir regionai Lietuvoje – energetiką, transportą, švietimą, mediciną bei kitas pažangaus miesto sudedamąsias dalis jungiantis, ambincingas ilgalaikis projektas, kuriam reikia daug pastangų ir išlaidų. Tik susijungus mokslo bei valdžios institucijoms ir verslui ši vizija taptų įgyvendinama.
Projektą remia Lietuvos Respublika, iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. „Technologijų perdavimo gebėjimų ugdymas Lietuvos Slėnių mokslo ir studijų institucijose (TP-Uni)”. Projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-005.
