Tyrimai rodo, kad apie saugumą internete su vaikais nekalbama kas ketvirtoje šeimoje. Ugdymo specialistai pastebi, kad Lietuvoje svarbu daugiau dėmesio skirti XXI amžiaus kompetencijoms.
„Svarbu tėvams patiems domėtis šiuolaikinių technologijų ir interneto teikiamomis galimybėmis bei galimais pavojais. Tik turint žinių galima geriau suprasti ir įvertinti vaikų elgesį internete, padėti vaikams susigaudyti gausiame informacijos sraute, o pastebėjus problemas sugebėti suteikti jiems reikiamą pagalbą“, – teigia asociacijos „Langas į ateitį“ projektų koordinatorė Rita Šukytė, patarianti tėvams pasitikrinti internetinio saugumo žinias internetiniame puslapyje Epilietis.lt.
Vaiko saugumu internete susirūpinę tėvai turėtų suprasti, kad draudimai – ne pats efektyviausias būdas. Saugant vaikus internete labiausiai padeda pokalbiai ir specialūs nustatymai, kuriuos gali parinkti tėvai ar mokytojai: kur ir kokiuose puslapiuose drausti lankytis, kiek laiko leisti naudotis internetu ir pan.
„Saugumas internete prasideda nuo tinkamo slaptažodžio sukūrimo. Internetu besinaudojantys vaikai turi žinoti saugaus slaptažodžio principus. Pasitikėti savo vaiku yra gerai, tačiau visgi retkarčiais verta užmesti akį, ką jis veikia internete, kokiuose puslapiuose lankosi“, – pataria telekomunikacijų bendrovės TEO Socialinės atsakomybės plėtros vadovė Renata Gaudinskaitė.
Be to, tėvai turėtų nuolat aiškinti vaikams, kad asmeninės informacijos, tokios kaip nuotraukų ar vaizdo įrašų, skelbimas žalingas tada, kai viešinamas turinys yra netinkamas. Visais atvejais, skelbiant savo asmenines nuotraukas internetinėje erdvėje, rekomenduojama vadovautis taisykle – skelbkite internete tik tokią informaciją, kurią nebijotumėte parodyti per televiziją.
Tiesa, šia taisykle naudojasi mažuma – vos 1 iš 10 vyresnių klasių moksleivių ir studentų, norėdamas būti saugus internete, neskelbia savo nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Neatsargaus elgesio internete ar su nepatikima informacija pasekmės gali būti labai įvairios. Paskelbus savo asmeninius duomenis internete, jie gali būti panaudoti nusikalstamiems tikslams, pavyzdžiui, vagystei. Bendraujant su nepažįstamais asmenimis socialiniuose tinkluose rizikuojama sulaukti patyčių. Netinkamų nuotraukų ir informacijos skelbimas suformuoja asmens įvaizdį, kuris gali sutrukdyti ieškant darbo.
