Informacijos blokų grandinėlės (angl. blockchain) technologija ir pastarojo laikotarpio technologiniai pasiekimai, tokie kaip lygiarangiai tinklai – P2P, gerai žinomi iš „torrent“ failų dalijimosi, ir viešojo rakto kriptografija, taikoma elektroniniame paraše, taip pat vieša sandorių apskaita (angl. public ledger), taikant konsensuso (ang. consensus) algoritmus, pakeitė patvirtinimo ir pasitikėjimo verslo procesuose sampratą ir leido atsirasti technologiniam centralizuotų institucijų pakaitalui.
Kaip informacijos blokų grandinėlės technologija keičia centralizuotas sistemas?
Informacijos blokų grandinėlės (IBG) technologija galėtų būti apibūdinama kaip decentralizuotas kompiuterinis tinklas, leidžiantis atsirasti pasitikėjimui tarp verslo vienetų ar individų, kurie turi pagrindo ir nepasitikėti vieni kitais. Oksfordo universiteto žodyne IBG apibūdinama kaip skaitmeninė sandorių registravimo knyga, kurioje atlikti sandoriai, naudojant kriptografinę valiutą, atvirai įrašomi chronologine tvarka. Toks skaitmeninis registras IBG technologijoje keičia archyvinių įrašų patvirtinimo ir pasitikėjimo užtikrinimo procedūras.
2008 m. finansinė krizė pasaulyje priminė apie tarpusavio pasitikėjimo versle svarbą. Kai bankai nustojo skolinti vieni kitiems, dėl pasitikėjimo ir skaidrumo trūkumo sutriko ar net nutrūko finansiniai atsiskaitymai, pasidarė neaišku, kurie bankai realiai yra mokūs, o kurie – ne. Buvo suabejota tarptautinių reitingų agentūrų patvirtintais įmonių skolinimosi reitingais, finansinėmis ataskaitomis, nekilnojamojo turto kreditų draudimo patikimumu, centrinių bankų statistika. Galbūt pasitikėjimo krizė finansinių rinkų sektoriuje 2008 m. kartu su technologine pastarojo dešimtmečio pažanga ir lėmė IBG technologijos atsiradimą, o ši turėtų padėti sukurti atviresnę ir skaidresnę informacijos registravimo ir patvirtinimo sistemą – alternatyvą centralizuotoms ir gana dažnai monopolinėms agentūroms ar statistikos departamentams.
IBG technologijų pritaikymo pavyzdžiai
IBG technologija nėra mokslinės fantastikos produktas, ji jau testuojama praktikoje. Pavyzdžiui, JAV registruota mirror.co („Vaurum Labs, Inc.“) įmonė siekia suteikti paslaugas, pagrįstas virtualių-kriptografinių valiutų ir IBG technologijos panaudojimu, kai sudaromos sąlygos prekiauti finansų rinkose. IBG technologiją bandoma pritaikyti ir necentralizuotam įvairių rūšių turto registravimui. Esminis reikalavimas, kuris tokiu atveju keliamas – kad registruojamas turtas turėtų vertę ir būtų vienetinis, t. y. unikalus.
Vienu iš geriausių IBG technologijos taikymo pavyzdžių registruojant turtą galėtų būti „Barclays“ iniciatyva sukurti prekybinį tinklą, kuriame būtų registruojami brangakmeniai ir sandoriai su jais. Dėl šios iniciatyvos atsirado everledger.io įmonė Londone, su kurios pagalba bandoma spręsti nelegalios prekybos, vagysčių ir neregistruotų brangakmenių pardavinėjimo problemą. Sukčiavimo atveju, kai bandoma parduoti internetu tą patį brangakmenį antrą kartą arba vogtą brangakmenį, arba tokį, kokio pardavėjas nė neturi, to padaryti nepavyksta, nes prekybos brangakmeniais kompiuterinis tinklas informacijos blokų grandinėlėje šiuos sukčiavimo atvejus identifikuoja, t.y. neradęs duomenų apie konkretų brangakmenį istoriniuose įrašuose ar identifikavęs nechronologinę prekybos seką sandorio tiesiog nepatvirtina.
Žemės sklypų nuosavybės teisių registravimas – tai dar vienas bandymo pritaikyti IBG technologiją pavyzdys. Pasaulyje susiduriama su problema, kai dėl archyvinių bylų nebuvimo, netikslių registrinių įrašų ar tiesiog neefektyvios registro centrų veiklos yra daug neregistruotų žemės plotų. Neidentifikuoti savininkai, negalimi prekybos žeme sandoriai, neprižiūrimos teritorijos. Tai ypač aktualu mažiau išsivysčiusiuose pasaulio regionuose, kur ir pati rizika prarasti vienoje duomenų bazėje sukauptą informaciją yra didesnė. Galbūt dėl šios priežasties Hondūro vyriausybė, bendradarbiaudama su JAV įmone „Factom Inc.“, ryžosi panaudoti IBG šalies žemėms registruoti ir sandoriams su žeme fiksuoti.
Vienas iš žinomiausių IBG praktinio taikymo pavyzdžių – virtualios, arba kriptografinės, bitkoinų valiutos sukūrimas. Kiekvienas iš decentralizuotos kriptografinės valiutos dalyvių gali turėti pilną koduotą atliktų sandorių su šia valiuta išklotinę, vadinamąją IBG kopiją, kuri panaikina centralizuotos duomenų bazės poreikį. Naujausi informacijos blokai, saugantys įrašus apie atliktus sandorius, prie IBG prijungiami linijiniu ir chronologiniu būdu. Net ir pats seniausias įrašas grandinėje yra išsaugomas, žinomas ir tinklo narių patvirtintas.
Kriptografines valiutas būtų galima apibūdinti kaip žetonų rinkinius, kurie veikia kaip informaciją patvirtinantys šaltiniai ar tiesiog kontraktai. Kriptografinės valiutos vertė ir perkamoji galia šiuo atveju yra antrinė, o ne esminė jos funkcija. Galbūt dėl šios priežasties formuojasi nuomonė, kad nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu brangiausia bitkoinų valiuta išliks kaip valiuta, ar ne, pati IBG technologija neabejotinai turi perspektyvią ateitį.
IBG technologija, be decentralizavimo savybės, yra ir ekonomiškai naudinga, nes ji mažina centralizuotų duomenų bazių administravimo sąnaudas, žmogiškųjų klaidų ir biurokratijos riziką. Tikriausiai būtent dėl ekonominės naudos IBG technologija susidomėjo ne tik tokios gerai žinomos įmonės ar bankai kaip „Nasdaq“, UBS, IBM, „Overstock“, LHV bankas ir kt., bet ir atskiros savivaldybės ar net valstybės, kaip Meno sala, Singapūras. Meno saloje vyriausybė IBG technologiją naudoja įmonėms registruoti. Singapūro centrinis bankas finansuoja archyvinių registravimo sistemų, pagrįstų IBG technologija, kūrimą. Taip siekiama panaudoti decentralizuotų sistemų privalumus: atvirumą ir skaidrumą, registrų vedimo ir aptarnavimo greitį, mažesnes administravimo sąnaudas, didesnį atsparumą netikėtiems centralizuotų sistemų gedimams.
Socialinė IBG technologijos reikšmė
Pastarojo laiko socialinių tinklų („Youtube“, „Facebook“, „Wikipedia“ ir pan.) populiarumas internete ir šiame straipsnyje apžvelgiamos IBG technologijos plėtra yra nulemta ir žmogaus, kaip socialinės ir visuomeninės būtybės, prigimties. Lygindami, pavyzdžiui, „Facebook“ su IBG, galime rasti daug panašumų skatinant bendruomeniškumą ir dalijimąsi informacija. Tačiau reikėtų identifikuoti ir esminį šių technologijų skirtumą. „Facebook“ – tai centralizuota įmonė. Tuo metu pirminis IBG technologijos sumanymas – tai atvira, nepriklausanti vienai įmonei ir nepajungta centralizuotam valdymui informacijos įrašų patvirtinimo paslauga, kurios priežiūra perduodama IBG technologija pagrįstam kompiuteriniam tinklui internete.
Nesunku nuspėti, kad decentralizacijos skatinimo dabartinės monopolijos nepalaiko. Tad galima tikėtis tarpinių verslo schemų, kai nauji verslo sprendimai, pagrįsti IBG technologija, monopolijų bus bandomi taikyti remiantis ankstesniu požiūriu. Tokių bandymų pavyzdžiai galėtų būti Bristolpound.org, „AmazonCoin“ ar „Citibank“ virtualios valiutos. Tačiau šių įmonių siūlomi sprendimai, paliekantys centrinio reguliavimo ir korporatyvinio verslo veikimo principus, prieštarauja pačiai IBG technologijos idėjai. Galbūt dėl šios priežasties centralizuotos, tiesiogiai kontroliuojamos kriptografinės valiutos, nors ir paremtos IBG technologija, gali būti suprastos visuomenėje kaip mažiau patikimos, tarsi nuosavybės teise priklausantis lokalios reikšmės elektroninių žetonų rinkinys ar, kaip Amazon.com atveju, reklaminis nuolaidų kuponų ar dovanų kortelių pakaitalas, atliekantis tik marketingo funkciją.
Plačiąja prasme IBG technologija meta iššūkį egocentristiniam mąstymui. Skatinamas savęs suvokimas ne kaip individo, bet kaip grupės ar bendruomenės atstovo, atviresnės visuomenės formavimasis, kai kažko panašaus kaip „centrinis komitetas“ ar „didysis brolis“ nebelieka. Tokio skatinimo pavyzdžiai galėtų būti iš pirmo žvilgsnio keisti verslo modeliai, kaip ateities įvykių prognozavimo socialinis tinklas Augur.net, paremtas decentralizuota IBG technologija ir grindžiamas prielaida, kad minios sprendimai yra efektyvesni ir mažiau šališki, tad patikimesni nei pavienių ekspertų.
Panašia prielaida, kad grupės narių priimami sprendimai yra efektyvesni už pavienių individų ar ekspertų sprendimus, paremtas ir pastaruoju metu populiarėjantis sutelktinis, arba minios (angl. crowdfunding), verslo finansavimo modelis. Tai inovatyvių projektų ar idėjų finansavimo būdas, kai tradiciniai finansavimo būdai bankuose ar kredito unijose negalimi. Sutelktinio finansavimosi, naudojant kriptografines valiutas, pavyzdžiai galėtų būti Bnktothefuture.com ar Startjoin.com portalai.
Kitas verslo modelio pavyzdys, nors dar ir nerealizuotas naudojant IBG technologiją, bet taip pat atskleidžiantis žmogaus polinkį į bendruomeniškumą, yra populiarėjantys laiko bankai, pavyzdžiui, Timebanks.org. Laiko bankai nėra naujas reiškinys visuomenėje, tačiau elektroninėje erdvėje atgijęs po 2008 m. finansinės krizės, kai dėl finansinių atsiskaitymų sutrikimų grėsmės buvo ieškoma alternatyvių tarpusavio atsiskaitymo formų atskirose bendruomenėse. Kriziniu laikotarpiu tai buvo aktualu kai kurių Islandijos ar Ispanijos regionų bendruomenėse.
Kad piniginių atsiskaitymų įšaldymo grėsmė nėra išnykusi, parodė ir 2013 m. finansinė krizė Kipre bei 2015 m. – Graikijoje. Kai šiose šalyse buvo įvesti suvaržymai naudotis piniginėmis lėšomis sąskaitose, smarkiai apribotas pinigų išgryninimas, kelioms savaitėms ir net mėnesiams sustabdyti tarptautiniai pervedimai, komerciniai bankai „išėjo atostogų“, verslas ir bendruomenės ieškojo galimybių pereiti prie alternatyvių atsiskaitymo priemonių ar natūrinių mainų. Virtualūs pinigai ir tradicinės valiutos keitimas „laiko valiuta“ kriziniu finansinės sistemos atveju galėtų tapti ne tik alternatyva natūriniams mainams ar tradiciniams pinigams, bet ir visuomenės bendruomeniškumą skatinančiu reiškiniu.
Kol kas pasvarstymai, kad IBG technologija registruos ir apskaitys sandorius „laiko valiuta“, skamba neįtikėtinai, tarsi iš fantastinio filmo, kaip ir IBG pritaikymas decentralizuotai procesų kontrolei pramonės ar žemės ūkio srityse. Pasitikėjimo korporatyviniais centralizuotais verslais ir priežiūros institucijomis klausimas yra ypač aktualus globalinės prekybos plėtros sąlygomis, tad decentralizuotos, atviros ir skaidrios procesų kontrolės poreikis rinkoje neabejotinas, reikalinga tik technologija. Jau dabar galima išgirsti pasvarstymų, kaip IBG technologijos taikymas galėtų viešai patvirtinti ekologiško auginimo ar gamybinio proceso nuoseklumą, naudotas žaliavas ar medžiagas ir pan. Technologija, kai reikalingas atviras informacijos įrašų patvirtinimas, galėtų būti pritaikoma ir farmacijos, autorinių teisių, draudimo, audito bei kitose srityse.
IBG mokslinių tyrimų ir studijų perspektyvos
IBG technologiniais sprendimais Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedroje domimasi nuo 2012 m. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama virtualių valiutų taikymo versle ir formuojant investicinius portfelius analizei. Pastaraisiais metais susijusia tema Finansų ir apskaitos katedroje buvo apgintas pirmasis magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Apie IBG technologijos taikymą praktikoje ir šia technologija grindžiamų kriptografinių valiutų privalumus ir trūkumus su studentais diskutuojama magistrantūros studijų pakopos programų „Apskaita, finansai ir bankininkystė“, „Verslo informacinės sistemos“, „Tarptautinio verslo vadyba“ ir bakalauro studijų pakopos programos „Finansų informatika“ paskaitose. Su IBG technologijomis susijusios temos bus dėstomos ir šiemet startavusioje pirmosios pakopos studijų programoje „Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos“.
IBG technologija – tai ir puiki mokslinių tyrimų sritis, kurioje liko gausybė neatsakytų klausimų: informacijos grandinėlės bloko optimalaus dydžio apskaičiavimas ir padidinimas laiku, konsensuso algoritmuose naudojamų protokolų skirtingoms kriptografinėms valiutoms parinkimas, teisiniai ir politiniai IBG technologijos taikymo aspektai, virtualios valiutos kasimo kompiuterinės įrangos tobulinimas ir t.t.
Tačiau net ir radus atsakymus į šiuos bei daugelį kitų mokslinių tyrimų reikalaujančių klausimų liks sukurtų ir patobulintų IBG technologijų bei jų taikymo įvairiose srityse testavimo uždaviniai. Paradoksalu, tačiau IBG technologija nėra mokslo institutų ar universitetų produktas, tai – pavienių kūrėjų, nepriklausomų nuo centralizuotų mokslo įstaigų, veiklos rezultatas. Todėl plėtojant IBG technologiją pagrindinė užduotis universitetams ar mokslo institutams yra šios technologijos testavimas ir bandymas iš anksto identifikuoti galimas technologijos taikymo rizikas bei tobulinimo galimybes.
IBG technologijos ir kriptografinių valiutų testavimo keliu jau žengia nemažai tokių pasaulyje pirmaujančių universitetų kaip Masačusetso technologijos institutas, startavęs su „MIT Bitcoin“ projektu, Stanfordo universitetas, įkūręs tyrimų grupę Bitcoin.stanford.edu, Karališkasis Londono koledžas, įkūręs kriptografinių valiutų tyrimų ir inžinerijos centrą, ir daugelis kitų.
Belieka tikėtis, kad IBG kompiuterinė technologija, jungianti informatikos, technologijos, verslo, finansų ir ekonomikos, teisės, sociologijos bei politikos sritis, atvers naujų kūrybinių galimybių tyrinėtojams ir inovatyviems verslininkams.
