Keturi pagrindiniai alkotesterių tipai
Girtumo tikrinimo metodą „nagi – papūsk“ žmonos taiko jau šimtmečius, tačiau kelių policininkai nustatyti girtumą matuodami iškvepiamą orą išmoko tik 1954 m. Tiesa, šiuolaikiniam gurkšnotojui prie vairo tas faktas neturi jokios reikšmės.
Dabar alkotesteris policininko rankoje – lyg aklos Temidės kardas. Jis be jokių emocijų brėžia brangoką skirtumą tarp dviejų „taurelių vyno“, vieną pavadindamas „leistina riba“, kitą – „girtumo laipsniu“.
Tačiau nutaręs pats sąžiningai įsitikinti, ar dar gali vairuoti, ir pasiryžęs nusipirkti alkotesterį sau tautietis iškart susiduria su dilema. Parduotuvėse jų yra ir už 15, ir už 1500 eurų. Kokį rinktis? Pasirodo, šiuo atveju standartinis lietuviškas sprendimas „imti ne patį, bet beveik pigiausią“ gali pakišti rimtą kiaulę.
1. Vienkartiniai
Patys pigiausi rinkoje yra vienkartiniai cheminiai alkotesteriai. Jie kainuoja 3-5 eurus ir, kaip supratote, išmetami kartą panaudojus. Tai prie pagalvėlės pritvirtintas stiklinis vamzdelis, kuriame esanti medžiaga, veikiama alkoholio garų, oksiduojasi ir keičia spalvą.
Šis alkotesteris yra labai neinformatyvus. Dažniausiai jis parodo tik vieną žymą – pavyzdžiui, viršija alkoholio koncentraciją kraujyje 0,5 promilės ar ne.
Todėl tokį pirkti galima nebent, jei išeinant iš baro pasiūlo barmenas. Arba – jei keliaujate automobiliu į Prancūzija, kur vairuotojai privalo automobilyje turėti reikalavimus atitinkantį alkotesterį. Prancūzijoje leistina alkoholio riba yra 0,5 promilės, tai paaiškina, kodėl daugelis pigiausių vienkartinių alkotesterių rodo būtent šią ribą.
2. Puslaidininkiai
Galime spėti, kad tai šiuo metu labiausiai Lietuvoje perkami alkotesteriai. Jie pigesni, kainuoja iki 100 eurų. Tačiau sąžiningi pardavėjai iškart nurodo, kad šie yra skirti pramogai arba pasitikrinti norint tik kartais, bet ne vairuotojams.
Puslaidininkis jutiklis alkotesteryje įjungus yra kaitinamas ir keičia savo elektros laidumą, kai jį pasiekia alkoholio garai. Matuojant varžos skirtumą ir nustatoma alkoholio koncentracija.
Puslaidininkiai alkotesteriai yra kompaktiški, patogūs, paprasti ir pigūs, tačiau turi esminių trūkumų. Pirmiausia, jie nėra tokie tikslūs, greičiau išeikvoja akumuliatorių ir turi būti gana dažnai kalibruojami (kas kokius 300 matavimų).
Dar blogiau, kad jie reaguoja ne tik į etilo alkoholį. Tad, jei turite virškinimo problemų ir skrandyje susidaro acetonas, jei šalia papurškėte plaukų lako ir t.t., puslaidininkis alkotesteris rodys didesnę alkoholio koncentraciją.
3. Elektrocheminiai
Tai – labiausiai paplitę ir tiksliausi kompaktiški alkotesteriai, naudojami pareigūnų. Jų viduje įrengtas elektrą gaminantis elementas, kurį aktyvuoja etilo alkoholio garai. Speciali medžiaga tarp dviejų platinos elektrodų reaguoja su etilo alkoholiu ir elementas gamina elektros srovę. Matuojant jos stiprumą ir nustatomas alkoholio lygis kraujyje.
Elektrocheminiai įrenginiai kur kas tikslesni, gerokai greičiau veikia, naudoja labai mažai energijos, reaguoja tik į etilo alkoholį. Didžiausia jų trūkumas – didelė kaina. Kuo viduje esančiame elemente daugiau platinos, tuo jį rečiau reikia kalibruoti, tuo jis tikslesnis ir tuo brangesnis.
Profesionalus policijos naudojamas alkotesterio modelis „Dräger Alcotest 7510“ kainuoja apie 1500 eurų. Tačiau norintys patikrinti didesnį kiekį žmonių, taikyti testavimą įmonėse, profesionalų alkotesterį gali įsigyti ir už 300, ir už 3000 eurų.
Pakankamai tikslus elektrocheminis (vadinamasis pusiau profesionalus) alkotesteris kainuos 80-250 eurų. Vėlgi, pigiausi kinų gaminiai nebus labai tikslūs, o už gerą kompanijos vardą reikia sumokėti.
Kaip ir puslaidininkius, elektrocheminius alkotesterius reikia reguliariai kalibruoti. Kitaip po 500-10000 matavimų (priklauso nuo gamintojo ir įrenginio klasės) jo parodymai nustos būti tikslūs. Kalibravimus atlieka įgalioti pardavėjai arba laboratorijos ir tai kažkiek kainuoja.
4. Elektrocheminiai su infraraudonojo spektro matavimu
Tai patys brangiausi įrenginiai, kurie naudoja iškart du alkoholio lygio nustatymo metodus. Jie yra gana griozdiški, tad tai stacionarūs matuokliai. JAV tokius turi policijos nuovados. Pas mus nėra įprasti, dažniau naudojami chemijos laboratorijose, dujų sudėties analizei.
Į ką dar atsižvelgti?
Iš ko renkatės, jau žinote. Tačiau labai svarbu išsiaiškinti, ar perkamas prietaisas skirtas Lietuvos rinkai.
„Skirtingose šalyse naudojami skirtingi matavimo vienetai, todėl kitoje šalyje nupirktas alkotesteris gali rodyti ne promiles, o pvz., mg/l (Anglija) ar procentus (JAV). Sauso ir karšto klimato šalims pritaikyti alkotesteriai mūsų sąlygomis tarnauja trumpiau“, – rašoma portale alkotesteris.lt.
Kita svarbi priežastis rinktis pardavėją Lietuvoje – priežiūra ir kalibravimas. Kaip jau supratote, kalibruoti juos privalu reguliariai ir tik įgaliotas gamintojo atstovas yra apmokytas tai daryti. Jei tam reikės alkotesterį siųsti į užsienį, bus labai nepatogu.
Pigiausi alkotesteriai kartais išvis nėra kalibruojami, tad tokį po kelių šimtų pažaidimų tiesiog teks išmesti. Nes alkoholio lygį taip pat sėkmingai galėsite matuoti ir termometru.
Matavimo mitai ir ypatybės
Kam reikia alkotesterio?
Jei dabar sakysite, kad jums jo reikia, nes norite pasimatuoti, kai išgėrę su draugais neapsisprendžiate, ar dar galima vairuoti – jums alkotesterio nereikia. Jei kyla toks klausimas, be jokio alkotesterio aišku – kvieskite taksi, vairuoti nebegalit.
Realiai nuosavas alkotesteris labiausiai praverčia, kad įtikintum kitus nevairuoti. Stengdamasis atimti raktelį iš įkaušusio draugo gali susipešti, bet dažnai net visai akis užpylusiam vairuotojui skaičiai ekranėlyje virsta įtaigiu argumentu.
Pačiam alkotesteris gali praversti sprendžiant „kito ryto“ dilemą – kartais išties sunku susivokti, kiek laiko reikia miegoti, kad galėtum sėsti prie vairo. Ir jei matuoklis rodo 0,4, tai tikrai nereiškia, kad gali.
Asmeninis alkotesteris netiks matuoti, pavyzdžiui, darbuotojų blaivumą. Jis skirtas mažam skaičiui matavimų. Tačiau ir brangiausias elektrocheminis alkotesteris nepadės ginčytis su policija – jūsų asmeniniai matavimai visuomet išliks tik asmeniniam naudojimui, teisme jie neturi jokios galios.
Kaip matuoti, kad žinotum?
Nesvarbu, kokį turite alkotesterį, iškart išgėrus jis rodys visai ne tai, ką turite kraujyje. Specialistai nurodo, kad maksimali alkoholio koncentracija rodoma praėjus 60-90 min. po vartojimo. Taigi, kai tik išgėrę žaisdami pučiame į savo alkotesterį, rodomas rezultatas gali būti gerokai mažesnis už tą, kurį parodys įrenginys sustabdžiusio policininko rankose. Ir kaltas bus ne jūsų aparatas.
Be to, matuojant reikia keisti alkotesterio pūtimo antgalius, bet ne tik tam, kad neužsikrėstumėte kokia liga. Tikslumas kenčia ir dėl jų.
„Listerine“ ir kitos legendos
Liaudis sugalvojo daugybę metodų, kaip apgauti alkotesterius. Deja, kramtomosios gumos, mėta, dantų pasta ar svogūnas gali apgauti žmoną, tačiau ne įrenginį. 2003 m. laidos „Mitų griovėjai“ kūrėjai atliko tokius bandymus ir įsitikino, kad jokios priemonės nesumažina rodomų skaičių.
Ir burnoje laikomos varinės monetos (atsieit, reaguos chemiškai) ar baterijos (sukurs elektrinius trukdžius) policijos alkotesterio neveikia.
Tačiau yra priemonių, kurios realiai gali gerokai padidinti alkotesterio rodomus skaičius. Pavyzdžiui, tas pats senesnio tipo burnos skalavimo skystis „Listerine“ savyje turėjo 27 proc. alkoholio. Tik išskalavus juo burną alkotesteris rodo didesnį girtumą negu realus. Tačiau pasiteisinimas beprasmis, nes pakanka 2 min., kad šis poveikis išsivadėtų.
Eksperimentai parodė, kad kur kas ilgiau alkotesterį apgaudinėja kai kurie purškiami burnos gaivikliai. JAV tyrimai parodė, kad panaudojus burnos gaiviklį „Binaca“, jis alkotesterio parodymus veikia net 18 min.
Todėl rekomenduojama testinius matavimus atlikti praėjus bent 15 min. po to, kai asmuo kažką valgė, gėrė ar vėmė. Be to, atlikti du matavimus, tarp kurių turėtų praeiti bent 2 minutės.
Jei vartojote alkoholį ir prieš pat matavimą atsiriaugėjote, vėlgi gausite gerokai didesnius parodymus. Nes matuosite iš skrandžio pakilusį alkoholį, o ne jo kiekį kraujyje.
