„Šiandien mes pažadame iki 2020 metų kiekviename Europos mieste ir kaime sukurti nemokamo belaidžio interneto zonas pagrindiniuose visuomeninio gyvenimo centruose“, – trečiadienį Europos Parlamente sakė J.C. Junckeris.
Tam bus skirta 120 mln. eurų, už kuriuos atsakingi asmenys galės pirkti belaidžio interneto įrangą visuomeninėms reikmėms.. Jei biudžetą patvirtins Europos Parlamentas ir nacionalinės ministerijos, pinigai bus pradėti skirti jau kitais metais.
Be to, Komisija nusprendė, kad užteks europiečiams gyventi viduramžiais, todėl ryšio tiekėjai truks-plyš, o iki 2025 m. privalės užtikrinti, kad kiekvienas šeimos ūkis Europoje naudotųsi bent 100 Mbps greičio internetu.
Aišku, jis pažadėjo galutinai sudoroti padidintus tarptinklinio ryšio įkainius. Be to, jau 2018 metais pradėti diegti 5G tinklą Europoje, kad iki 2025 m. Europa būtų padengta penktos kartos mobiliuoju ryšiu ir neatsiliktų nuo Azijos bei JAV.
Kad nepamanytumėte, kad visa ši kalba tik saldžių pažadų kratinys, pristatytame plane yra ir nemažai gana kontroversinių siūlymų. Pavyzdžiui, internetinėms bendravimo paslaugoms, tokioms kaip „Skype“ ar „WhatsApp“, bus taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir tradicinio ryšio bendrovėms.
Remiantis direktyvos projektu, „Skype“ bus įpareigotas siūlyti klientams Europoje galimybę nemokamai skambinti skubios pagalbos telefonais. O jei „Skype“ naudotojas gaus telefono numerį (kad galėtų priimti skambučius iš įprastų telefonų), galės jį išsaugoti keisdamas operatorių.
Internetinių susirašinėjimo ir skambučių paslaugų teikėjai privalės užtikrinti savo paslaugų saugumą ir vientisumą bei teikti ataskaitas apie mėginimus įsilaužti, turėti parengtą planą nenumatytiems atvejams ir sukurti nenutrūkstamo aptarnavimo užtikrinimo strategiją.
Toks sprendimas laikomas tikra tradicinių ryšio bendrovių, kurios jau ne vienerius metus reikalauja, kad visiems teikiantiems ryšio paslaugas būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, pergale.
Tačiau daugiausia triukšmo kilo dėl siūlomų pakeitimų autorių teisių reglamentavime. Čia dėmesio centre taip vadinamas „Google mokestis“. Iš esmės tai gretutinių teisių reglamentavimas, kuris numato, kad originalaus turinio leidėjas gali apmokestinti tuos, kas uždirba dalindamasis net mažytėmis ištraukomis iš jo sukurto turinio.
Gana rizikingas planas – jei „Google“ turės mokėti žiniasklaidos priemonėms už tai, kad paieškos sistema rodo jų straipsnių ištraukas, Europa gali likti be paieškos sistemų.
Be to įvardinta ir „Youtube taisyklė“, įpareigojanti turinį talpinti įgalinančius tarpininkus taikyti efektyvią neteisėto turinio atpažinimo metodiką ir užtikrinti, kad nebus platinama tai, kam platinti jie negavo teisės.
Tiesa, šiame griežtame autorių teisių įstatyme numatyta daugybė išimčių mokslo įstaigoms, universitetams ir t.t.
Taigi, gerbiamieji, sparčiai judame link vieningesnės bent jau elektroninio ryšio prasme Europos ir nė vienas to neišvengsime. Na, bent jau prisijungę prie nemokamo bevielio interneto paskaitysime.
