Stebuklai, kurie šiais metais virto realybe

Daugybė Žemės gyventojų nedvejodami pasakytų, kad 2016-ieji buvo nepaprastai blogi metai. Tačiau tereikia atmesti politiką ir pamatysime, kad žmogaus genijus nesnaudė ir per metus mums padovanojo daugybę naujų dalykų, kurie pasaulį padarė dar šiek tiek dar patogesnį, gyvenimą ilgesnį, o kasdienybę – smagesnę. Pažiūrėkime, kokios svarbiausios technologinės naujovės jau virto kūnu ir kaip tie nauji įrenginiai keičia mūsų gyvenimą.

„Ehang“ skraidyklės kūrėjai žada, kad ji nuskraidins bet kur – ir jos nereiks vairuoti!<br>AFP/Scanpix nuotr.
„Ehang“ skraidyklės kūrėjai žada, kad ji nuskraidins bet kur – ir jos nereiks vairuoti!<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 14, 2017, 3:18 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 2:57 AM

Tavo asmeninis skrydis – „Ehang“

Kas negirdėjo apie skrajojantį kilimą? Atsisėdi, pasakai, kur reikia, ir jis tave nuskraidina. Taigi, gerbiamieji, ir tai – jau realybė. Suprantama, galite tvirtinti, kad tai realybė jau seniai – taksi nėra jokia naujovė. Tačiau šis dalykas skrenda, jame nėra jokio vairuotojo ir pačiam jo vairuoti nereikia.

Bepilotės skraidyklės (vadinamieji dronai) – jokia naujovė. Juokinga taip kalbėti apie daiktą, kurio prieš penkerius metus tiesiog nebuvo, tačiau tokie jau laikai. Jos filmuoja iš aukštai, gabena mažus siuntinius, vykdo žvalgybą, tiesiog linksmina triukais, jas jau net yra norinčių drausti. Žodžiu – įprastas keturiais (ar aštuoniais, ar šešiais) propeleriais zyziantis skraiduolis.

Pirmą kartą parodoje CES2016 parodytas kinų sukurtas „Ehang 184“ neabejotinai yra jų giminaitis. Labai labai peraugęs giminaitis, kuris turi visai kitą paskirtį. Jis savo kabinoje gali gabenti per 100 kg sveriantį keleivį. Ir tai ne koks nors sraigtasparnis. Kad juo skristum, visiškai nereikia nieko mokytis ir nieko valdyti. Ekrane rodomame žemėlapyje pasirenki tašką, kur tau reikia, ir... viskas. Na, dar gali pasirinkti oro temperatūrą kabinoje, bet visa kita skraidyklė atlieka pati – apskaičiuoja atstumą, parenka aukštį, įsitikina, kad nuskraidins saugiai.

Šiuo metu kūrėjau jau turi leidimus atlikti bandomuosius skrydžius JAV. Jie planuoja, kad pačioje skraidyklėje nebus išvis jokio valdymo – skrydį užsakysite būdami Žemėje, iš ten bus atliekama ir jo kontrolė. Argi tai – ne skraidantis kilimas? Tiesa, kol kas su aštuoniais propeleriais.

Virtualiosios realybės pasauliai

Virtualiosios realybės akiniai „Oculus Rift“ atsirado jau prieš kelerius metus, tačiau 2016 m. pateikė stulbinančių naujovių ir virto tikru proveržiu.

„HTC Vive“

2016 m. balandį pasiekęs pirkėjus įrenginys kiekvieną jį išbandžiusį tiesiog varo iš proto. Jo kūrėjai itin išmoningai išsprendė sąsają tarp realios patalpos, kurioje yra šalmą užsidėjęs žaidėjas, ir jo matomos virtualios realybės. Su šalmu gaunate du „švyturius“, kurie pažymi ribas, kiek žaidėjas turi laisvės judėti, ir apsaugo, kad užsižaidę virtualioje realybėje neatsitrenktumėte veidu į spintą ar nenusiristumėte nuo laiptų.

Be to, kartu gaunate du belaidžius valdiklius, kurie virtualioje realybėje matomi kaip kardai, ginklai, įrankiai ar tiesiog jūsų rankos – taip valdymas tampa itin realus.

„Playstation VR“

2016 m. pasaulis pagaliau sulaukė ir „Sony“ virtualios realybės versijos. Veikiantys su žaidimų kompiuteriu „PS4“ virtualiosios realybės akiniai akimirksniu sužavėjo entuziastus. Mat „Sony“ iškart pasiūlė jiems nemažai gerų žaidimų, jie puikiai tinka filmams žiūrėti, yra labai patogūs. O svarbiausia – gerokai pigesni už „Oculus“ ir „Vive“ ir jiems nereikia gero kompiuterio.

„Google Daydream“

Su šūkiu „Virtualiąją realybę – masėms“ kartoninėmis dėžutėmis virtualiosios realybės revoliuciją pradėjusi kompanija „Google“ 2016 m. žengė kokybinį žingsnį į priekį. Projektas „Google Daydream“ – tai ne tik naujas šalmas, į kurį įdėtas išmanusis telefonas virsta virtualiosios realybės įrenginiu. „Google“ sukūrė visą platformą ir specialiai pritaikė naujausią „Android Nougat“ operacinę sistemą virtualiai realybei.

Taigi, tereikia įsigyti reikalavimus atitinkantį telefoną, „Daydream View“ akinius ir dabar net internete galite naršyti būdami virtualiojoje realybėje – „Google“ savo naršyklę „ Chrome“ jau tam pritaikė. Aišku, pritaikė ir „Youtube“.

Taigi, dabar jau aišku, kodėl būtent 2016 m. pradėjome matyti minias rankomis mojuojančių keistuolių su virtualiosios realybės šalmais. Nes ji tapo gerokai realesnė.

Tabakas be ugnies ir dūmų – IQOS

Trenkti taip, kad dūmai parūktų? Apie tai pasakose skaitėme. O štai apie rūkymą be jokių dūmų net pypkiuojantys pasakininkai nė karto nepafantazavo. Ir neprireikė. Nes dabar tai jau sukurta ir veikia realiai.

Tikras tabakas, kurį rūkydamas neįtrauki dūmų, nenuodiji jais aplinkinių, nesmirdini savo rankų ir drabužių, neužterši suodžiais plaučių? Po dešimties metų darbo ir 2 mlrd. dolerių investicijų kompanija „Phillip Morris“ ir Šveicarijos mokslininkai tai padarė. Padarė 2014 m., o dabar tas jų atradimas jau pasiekiamas pirkėjams.

Kitas paklaustų, kuo čia dėta technologija, jei kalbame apie tabaką? Labai paprastai – tabako be dūmų sistema IQOS – tai į USB lizdą jungiamas įkraunamas įrenginys. Jis netgi turi specialų futliarą, kuris veikia lyg išorinė baterija telefonui – įdėjus įkrovimas vyksta bet kur ir bet kada.

O jau į šį vamzdelio formos laikiklį dedama kiek kitaip atrodanti, tačiau tikro tabako prikimšta kaitrė. Visa gudrybė, kad tabakas čia ne deginamas, o kaitinamas elektroninio liežuvėlio lygiai tiek, kad išskirtų aerozolį, o ne dvokiančius ir pavojingus dūmus.

Koks skirtumas? Na, kai pauostai šviežių petražolių ryšulį, po to pauostai, kaip jos kvepia padegtos, tam tikrų minčių kyla. Naują IQOS sistemą lyginti su paprasta cigarete yra tas pat, kas elektromobilį lyginti su dyzeliniu sunkvežimiu. Žodžiu, dar vienas ateities pranašas, kuris jau yra čia.

Daiktai, su kuriais gali susikalbėti

„Staltiese, staltiese – išsivyniok ir valgyt man paduok.“ Dar vienas kliedesys iš pasakų? Bet ir jis jau faktiškai virto realybe! 2016 m. po dvidešimties metų darbo balso atpažinimo technologiją kūrusi “Microsoft“ komanda oficialiai pareiškė – kompiuteris balsą jau supranta geriau negu žmogus supranta kito kalbą!

Viskas prasidėjo dar 2014 m., kai pasirodė „Amazon Echo“ – namų garsiakalbis, galėjęs ne tik atkurti muziką, bet ir suprasti savininko nurodymą, kokią dainą leisti. „Echo“ veikė pasitelkęs dirbtinį intelektą „Alexa“, kuri 2016 m. tiek ištobulėjo, kad jau moka perduoti įsakymus išmaniems namų daiktams ir žodžiu palieptas nupirks reikiamą prekę interneto parduotuvėje. Šiam įrenginiui jau galima įdiegti per 2000 funkcijų.

Parodoje CES2017 pristatytas robotukas „LG Smart Hub“ taip pat pasitelkė „Alexa“ protą, tad moka valdyti visus išmanių namų daiktus – jo padedami „LG“ šaldytuvas ir skalbyklė supranta nurodymus balsu, jam jie perduoda, kad metas nupirkti skalbimo miltelių ar baigėsi pienas.

Svarbiausia, „LG Hub“ robotas turi apvalų veido formos ekraną, kuriame rodo išraiškingas akis, nors nevaikšto, gali pasisukti į savo šeimininką. Tai tik vienas naujausių ir mieliausių iš daugybės jau esančių žmogaus kalbą suprantančių išmanių asistentų.

Galima rinktis vieną iš daugybės išmanių garsiakalbių (pvz., „Lenovo Smart Assistant“), startuolių sukurtų robotukų namams (pvz., „Jibo Robot“). O 2016 m. lapkritį „Google“ pristatė savo išmanų garsiakalbį „Google Home“. Taigi, atėjo laikas rimtai mokytis angliškai. Arba rimtai imtis kompiuterį mokyti lietuviškai. Nes ekraną ir klaviatūrą jau keičia balsas.

Mintimis valdoma dirbtinė ranka

Kalbėtai – tai kalbėti, bet įsakinėti daiktams savo mintimis, atrodytų, labiausiai neįgyvendinamas pasakose aprašytas stebuklas. Viskas, gerbiamieji, tai – įgyvendinta.

Minesotos (JAV) universiteto mokslininkai pademonstravo, kad jau turi ranką, kuri gali atlikti veiksmus, apie kuriuos tik pagalvoja specialų smegenų bangas registruojantį jutiklį ant galvos užsidėjęs asmuo. Iš šalies tai atrodo įspūdingai – žmogus sėdi, o roboto ranka siekia ir kilnoja daiktus, duoda jam atsigerti iš puodelio.

„Pirmą kartą be jokios operacijos žmogus gali valdyti roboto ranką naudodamas tam tik savo mintis. Pakanka tiesiog įsivaizduoti, kad tą veiksmą atlieki savo rankomis“, – sakė kūrėjams vadovavęs Minesotos universiteto biomedicinos inžinerijos profesorius Bin He.

Tiesa, aštuoniems tyrime dalyvavusiems pacientams prieš pradedant valdyti robotą teko pasitreniruoti mintimis judinant vaizdus kompiuterio ekrane, tačiau negi tai problema – juk bet kuriam paralyžiuotam žmogui šis išradimas suteikia viltį vėl valdyti savo gyvenimą.

„Kitas mūsų žingsnis – sukurti mintimis valdomą roboto ranką, kurią bus galima pritvirtinti prie žmogaus kūno“, – sako Bun He.

Beje, 2016 m. vienas žmogus iš tikrųjų gavo naują mintimis valdomą ir netgi perduodančią lietimo pojūtį dirbtinę ranką. Tiesa, 28 m. paralyžiuotam amerikiečiui Nathanui Coplendui Pitsbergo universiteto mokslininkų sukurtą ranką-robotą valdyti padeda į smegenis implantuoti jutikliai.

Taigi, 2016 m. geri stebuklai tęsėsi taip, kad net dūmai rūko... Oi, atsiprašome, neberūko – atsirado gi ir IQOS, kuri nedūmija...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.