„Microsoft“ ir „Infobalt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad 49% apklaustųjų (turinčių kompiuterį) teigia, jog naudoja visą legalią PĮ (2015 m. tokių buvo 42%), dar pas 28% didžioji PĮ dalis yra legali (2015 m. – penktadalis), ir tik kas dešimtas pripažino, kad visa jų naudojama PĮ – nelegali (2015 m. – kas penktas).
Tas pats tyrimas parodė, kad per trejus metus nepakito šalies gyventojų nuomonė, ar autoriams reikia mokėti už jų sukurtą PĮ, filmus, muziką ir kitą turinį. Su šiuo teiginiu sutinka du iš trijų apklaustųjų, bet kas penktas mokėti nelinkęs – o likę šiuo klausimu neturi nuomonės.
Europos kontekste Lietuva atrodo neblogai
Sunku pasakyti, ar čia gera naujiena Lietuvai, ar ne kokia Europai, bet pagal kai kuriuos įpročius esame kai kuo panašūs į statistinius europiečiai. „Ne tik mes, bet ir kiti europiečiai nevengia pataupyti, todėl perka kompiuterius ne tik iš žinomiausių prekybininkų, bet ir iš rizikingų šaltinių“, – pasakoja „Microsoft Lietuva“ vadovas Ainis Kavaliauskas.
Rinkos tyrimų kompanijos IDC duomenys rodo, kad 69% europiečių per paskutinius dvejus metus pirko kompiuterius iš rizikingų šaltinių, o 66% europiečių susidūrė su problemomis, kai įsigijo PĮ iš įtartinų šaltinių. IDC statistika teigia, kad tikimybė Rytų ir Centrinėje Europoje užsikrėsti žalingomis programos per nelegalią įrangą yra 44%. Vis dėlto, nors skaičius ir nedidelis, patiriami nuostoliai – įspūdingi: IDC skaičiuoja, kad Centrinės ir Rytų Europos gyventojų dėl kenkėjų patirta žala siekia 900 mln. eurų (finansinės, laiko sąnaudos atstatant duomenis ir pan.), o šio regiono bendrovių – net 14 mlrd. eurų.
Taip pat įdomūs duomenys – kai kurie vartotojai, naudojantys nelegalią programinę įrangą, bijo siųstis jos atsinaujinimus – kad programos po atsinaujinimo išvis nenustotų veikti – todėl du trečdaliai kibernetinių atakų nutinka netrukus nuo išplatintų PĮ atnaujinimų.
IDC duomenimis, privatūs vartotojai labiausiai bijo prarasti duomenis (51%), netekti pašto, socialinių tinklų ir banko paskyrų (47%), kad iš jų sąskaitų bus neteisėtai pervedami pinigai ar patirs panašias vagystes (41%) ar patirs tapatybės vagystę (37%). Tuo tarpu verslo vartotojai labiausiai bijo prarasti duomenis (45%), gaišti laiką ir patirti nuostolius kovojant su įsilaužėliais (38%), patirti svarbius sistemų sutrikimus (31%) ir patirti intelektualinės nuosavybės vagystę (24%).
Kaip apsisaugoti
Norinčius patikimai apsaugoti savo įrangą ir duomenis, „Microsoft“ ir „INFOBALT“ rekomenduoja pirkti kompiuterius ir PĮ tik iš patikimų šaltinių, perkant reikalauti įrodymų, ar PĮ yra licencijuota, visada įdiegti naujausius saugumo atnaujinimus, naudoti patikimus papildomus apsaugos sprendimus, nenaudoti senos, nepalaikomos programinės įrangos ir daryti atsargines kopijas.
„Norint šiais laikais jaustis pakankamai saugiai, iš tiesų reikėtų jau trijų duomenų kopijų: vienos kompiuteryje, kitos – išorinėje laikmenoje, ir trečios – debesyje. Ir išorinę laikmeną su atsargine kopija būtų prasminga laikyti kur nors toliau nuo ten, kur laikomas pats kompiuteris – nes juk pasitaiko nelaimingų atsitikimų, gaisrų ir pan.“, – siūlo A. Kavaliauskas.
